„Matome, kad vilniečiai ir apskritai visi Lietuvoje gyvenantys žmonės ir svečiai kuo puikiausiai priėmė pasprtukų dalijimosi paslaugą. Vien paspirtukais Lietuvoje pasinaudojo 75 tūkstančiai vartotojų – tai yra didžiulis skaičius. Iki šios dienos su paspirtukais atlikta apie 270 tūkst. kelionių, o labiausiai stebina nukeliautas atstumas – Lietuvoje su „CityBee“ elektriniais paspirtukais nukeliauta per 1,2 mln. kilometrų“, – sakė „CityBee“ vadovas Lukas Yla.
Nesaugo nei savęs, nei kitų
Sostinėje ir Lietuvoje vis daugiau žmonių kelionėms nuo taško A iki taško B renkasi ne automobilius, o dviračius, paspirtukus, riedlentes ir kitas transporto priemones, tačiau naujovėmis vertėtų ne tik džiaugtis, tačiau ir išmokti jomis tinkamai naudotis.
Neretai tenka pastebėti paspirtukininkus, kurie lekia dviračių, pėsčiųjų takais nesidairydami, su ausinukais ausyse ar dviese rieda vienu paspirtuku. Neretai pro pėsčiajį prazvimbia nė nesumažinę greičio. Toks elgesys neretai skaudžiausiai atsiliepia ir patiems paspirtukininkams.
Pasak Marijos Kazanovič, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės, eismo įvykių, į kuriuos patenka paspirtukų vairuotojai, padaugėjo, tačiau tas skaičius yra labai mažas ir tai lemia tam tikros tendencijos.
„Deja, eismo įvykių, kuriuose dalyvauja paspirtukai, skaičius palengva didėja, tačiau tai natūralu – yra tam „palankus“ sezonas. Vis rečiau avarijos įvyksta ant šaligatvių, pėsčiųjų takų ir važiuojamojoje dalyje“, – sako M.Kazanovič.
Pastebima, kad dažnai susiduria paspirtukininkai ir dviratininkai, du paspirtukininkai ar du dviratininkai, bet tai įvyksta dviračių take. O susidūrimų tarp paspirtuko ir pėsčiojo, pasak M.Kazanovič, yra vos 2 procentai, skaičiuojant nuo bendro eismo įvykių skaičiaus
„Dažniausiai pasitaikantis ir labiausiai pavojų keliantis – paspirtukų važiavimas pėsčiųjų perėjomis. Dažnas nežino ar dėl savo patogumo, šios taisyklės privengia“, – sako M.Kazanovič.
Kultūringo vairavimo vis dar trūksta
Policijos atstovė M.Kazanovič teigia, kad svarbiausia nepamiršti, jog esame pėstieji. „Kiekvienas turi suvokti, kad jis nėra tik dviratininkas, paspirtukininkas ar automobilio vairuotojas. Socialiniuose tinkluose formuojasi priešprieša tarp įvairiausių transporto priemonių vairuotojų. Iš policijos pusės mūsų nuomonė vieninga – mes už paspirtukus, už jų vairuotojus, tik su viena sąlyga, kad jie dalyvautų eisme laikydamiesi Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir atsižvelgtų į aplink esančius žmones“, – sako M.Kazanovič.
Pasak jos, pastebima tendencija, kad atsiradus paspirtukams žmonės žiūrėjo į juos kaip į pramogą, o ne kaip dalyvavimą eisme. O komunikavimas ir konkursai padėjo sužinoti daugiau bei skatino kultūringą naudojimąsi paspirtukais.
„Kai atsirado galimybė nuomotis paspirtukus, visi bandė galimybes, kiek jis traukia, ar tikrai baterija užveš, ar tikrai galėsiu nuvažiuoti nuo vieno taško iki kito. Buvo tyrinėjimas, bandymų periodas, trukęs 1–2 mėn, o po to palaipsniui atsirado saugumas. Reikėjo tik to, kad taptų kasdiene priemone ir suvokimo, kad esi ne išsišokėlis, o įprastas eismo dalyvis“, – sako LR Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis.
Vaikas iki 14 metų negali važiuoti elektriniu paspirtuku.
Nežino atsakomybių ir pareigų
M.Kazanovič pabrėžia, kad paplito tokia tendencija visuomenėje, jog greičiau pasiklausia socialiniame tinkle bendros nuomonės, kreipiasi į žurnalistus, bet nepagalvoja atsiversti Kelių eismo taisyklų (KET), kurios prieinamos visiems.
KET suaugusiems rekomenduoja segėti saugos šalmą važiuojant elektriniais paspirtukais ir dviračiais. O žmonėms iki 18 metų – šalmas privalomas. Vaikas iki 14 metų negali važiuoti elektriniu paspirtuku.
Taip pat negalima ir vienu paspirtuku važiuoti dviese.
Neretai paspirtukų vairuotojai važiuoja ir pėsčiųjų takais, tačiau pamiršta, kad paspirtukų vairuotojai yra tokie patys eismo dalyviai kaip ir dviratininkai. Tad ir taisyklės jiems galioja tokios pačios.
Infrastruktūra: yra kur tobulėti
Visiškai idealios infrastruktūros Vilniuje visgi pasigendama, tačiau pastebimas jos gerėjimas.
„Praktika rodo, kad ten, kur yra kokybiška dviračių infrastruktūra, ten paspirtukai lengviausiai prigyja. Nepamirškime, kad elektrinis paspirtukas yra lygiai toks pat kaip dviratis. O jo naudojimas išaugtų, jei, pavyzdžiui, galima būtų pasiekti miegamuosius rajonus – to labai norėtųsi“, – sako V.Pumputis.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Anton Nikitin džiaugėsi, kad per pastaruosius keturis metus nutiesta ir atnaujinta daugiau 40 km dviračių takų, o artimiausiais metais planuojama sutvarkyti ir nutiesti dar apie 80 km dviračių takų. „Per artimiausius kelerius metų siekiame sujungti pagrindinių dviračių takų tinklą. Dar iki atsirandant paspirtukams nusistatėme standartus, kaip turetų atrodyti dviračių takai. Nestatomas bortelis tarp gatvės ir dviračio tako. Taip pat, kur tai įmanoma, tiesiami asfaltuoti takai, o ne iš trinkelių“, – sako A.Nikitin.
Vis mažiau fiksuojama ir tokių atvejų, kuomet paspirtukai paliekami ten, kur negalima – išmėtyti ant šaligatvio, sudėti po kojomis ir pan.
Paspirtuku nuvažiavo beveik 1 300 km
Vilnietis Vilius paspirtuku naudojasi jau daugiau nei metus ir teigia, kad nuo to laiko nuvažiavo daugiau nei 1 300 km. Vyras tvirtai įsitikinęs: paspirtuko nekeistų į kitą transporto priemonę.
Kelionė į darbą užtrunka 10–15 minučių. Panašiai tiek užtrunka ir su automobiliu.
„Išsinuomavau, pabandžiau, labai patiko, supaprastino kasdienę rutiną važiuojant į darbą. Gyvenu netoli Vilniaus savivaldybės, o dirbu „Verslo trikampyje“ – kelionė į darbą užtrunka 10–15 minučių. Panašiai tiek užtrunka ir su automobiliu, o išvažiavęs piko metu su automobiliu kartais supranti, kad spūstyje stovėsi gal ir valandą. Važiuodamas paspirtuku gali prognozuoti savo laiką. Tai yra transporto priemonė numeris vienas“, – sako Vilius.
Pasak jo, infrastruktūra gerėja, tačiau pasitaiko ir tokių vietų, kuriomis važiuoti itin sunku.
„Yra Kalvarijų gatvėje atkarpa, kokie 100–200 metrų, kur gali ir nukristi nuo paspirtuko. Yra buvę tokių incidentų, kai važiuoji, atrodo, bala, o toje baloje – duobė. Ratas įkrenta ir vos nenuvirsti. Skausmingų incidentų nėra buvę, bet apie šalmą jau buvau pradėjęs svajoti“, – teigia vilnietis.
Vyras pastebi, kad važiuojant tenka saugoti ne tik save, tačiau ir aplinkinius.
„Infrastruktūra gerėja, o kalbant apie kultūrą – suprantu, kad pėstieji neturi dar to pastabumo matyti, kada atlekia paspirtukininkas. Aš kelis kartus paskambinu atvažiuodamas iš toli, tada žmonės ne taip išsigąsta kai pravažiuoju. Labai lėtai taip pat privažiuoju, nesvarbu, ar iš nugaros ar iš priekio. Tenka saugoti juos, ir pačiam saugotis, o dažniausiai jei susiduri su pėsčiuoju tai užkliūna vairas ir krenta ne pėstysis, o paspirtukininkas“, – sako Vilius.
