„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Patikrinome ir įrodėme, kad vasarą važinėti žieminėmis padangomis nėra geras sprendimas

15min apklausos duomenimis, žiemines padangas vasarinėmis jau pakeitė apie 50 proc. vairuotojų. Dar 35 proc. pakeis padangas vasarinėmis, kai nusistovės šilti orai. O štai apie 15 proc. atsakiusių galvoja, kad vasarą galima važinėti žieminėmis, kad tai nieko blogo.
15min eksperimentas: kuo skiriasi stabdymas žieminėmis ir vasarinėmis padangomis esant 15 laipsnių šilumos
15min eksperimentas: kuo skiriasi stabdymas žieminėmis ir vasarinėmis padangomis esant 15 laipsnių šilumos / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Iš tiesų, yra vairuotojų, kurie per metus nuvažiuoja vos 5 000-10 000 km ir tik Lietuvoje. Dalis jų teigia, kad neverta kaitalioti padangų, nes ir vasarą galima važinėti su žieminėmis. Neva taip ir pinigų susitaupo...

Tačiau tiesa yra visai kitokia. Jei tokiu atveju ir įmanoma sutaupyti kelias dešimtis eurų permontavimui, tai kaip įkainoti eismo saugumą, važiavimo komfortą ir greitesnį žieminių padangų sudilimą?

Kada padangos efektyvios?

Lenktynininkas, „Continental“ pardavimų atstovas Baltijos šalyse, Paulius Macevičius patvirtina, kad vasarą važinėti žieminėmis padangomis nėra gera mintis:

„Žieminės padangos mišinys yra pritaikytas visai kitokiam temperatūriniam diapazonui, jis efektyvus tik iki +7 laipsnių.

Žieminės padangos gumos mišinys efektyvus tik iki +7 laipsnių.

Taip pat ir protektoriaus raštas, sukurtas žiemos sąlygoms, vasarą visai neefektyvus. Blokeliai nėra tokie stabilūs, nes žieminės padangos turi lameles (itin smulkias įpjovas), kurios surenka sniegą. Tokia žieminė konstrukcija vasarą ilgina stabdymo kelią ir neleidžia taip pat stabiliai (kaip su vasarinėmis) įveikti posūkių“.

Paprastai tariant, ką patartumėte žmogui, kuris į vasaros lietų išeitų su žieminiais batais ir kailiniais? Ar jis tikrai džiaugtųsi sutaupęs vasarinei striukei ir guminiams batams? Juk nei naudos, nei komforto.

15min bandymai kartodrome

15min rubrikos GAZAS žurnaistai yra atlikę ne vieną bandymą, kurių metu patikrino ir nustatė skirtumą stabdant vasarinėmis ir žieminėmis padangomis. Štai vienas iš jų.

Bandymas, kurį matote reportaže, nufilmuotas uždaroje trasoje, Plytinės kartodrome Vilniuje. Jo metu naudoti du identiški „Nissan“ automobiliai. Tačiau vienas iš jų buvo apautas žieminėmis, kitas – vasarinėmis padangomis.

Sakote, stabdymas – subjektyvus dalykas. Kad bandymas būtų objektyvus, pasitelkėme VGTU turimą pagreičio matavimo įrangą. Automobilių, „apautų“ skirtingomis padangomis, stabdymo kelio efektyvumą išmatavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis,.

Kaip matavome stabdymo kelią

„Pagreičio matavimo prietaisu galima išmatuoti ne tik lėtėjimo efektyvumą, bet ir stabdymo kelio ilgį, stabdymo trukmę. Tai pagrindiniai rodikliai, kurių užtenka norint nusakyti skirtumus tarp padangų“, – sakė V.Žuraulis.

Tuo metu lauke temperatūra buvo pakilusi iki 15 laipsnių šilumos, taigi pati ta temperatūra, kurioje turėjo išryškėti stabdymo skirtumai.

Bandymus atlikome važiuodami dviem skirtingais režimais: miesto režimu, maždaug 60 km/val. greičiu, ir važiuojant dar 10 kilometrų greičiau – taip, kaip rodo Kelių policijos kaupiama statistika, mėgsta važiuoti daugelis Lietuvos vairuotojų.

Rezultatai – daugiau nei akivaizdūs.

Važiuojant miesto režimu, t.y. pagreitėjus maždaug iki 63 km/val. greičio, prie žieminėmis padangomis apginkluoto „Note“ vairo sėdusio kolegos Žilvino Pekarsko lėtėjimo pagreitis siekė 8,81 metrą per sekundę kvadratu. Toks pats „Note“, tik su vasarinėmis padangomis, valdomas kolegos stojo greičiau ir efektyviau – rodiklis siekė 9,51 metrą per sekundę kvadratu.

Bandymų atveju didesnis rezultatas rodo efektyvesnį stabdymą. Įvertinus laiką, reikalingą sulėtėjimui nuo 63 km/val. iki 0 km/val., automobilis su žieminėmis padangomis sustojo per 2,14 sek., automobilis su vasarinėmis padangomis sustojo per 2,05 sek. Anot V.Žuraulio, toks skirtumas, įvertinus greitį, bandymo atveju reiškia vidutiniškai maždaug 30 cm papildomą kelio atkarpą. Visgi tai – tik vidurkis, kuriam įtaką daro netolygus pradinis greitis prieš pradedant stabdyti.

Jei, pavyzdžiui, lygintume du atvejus, kada tiek greitėjant vasarinėmis, tiek žieminėmis padangomis buvo pasiektas 62 km/val. greitis ir tuomet stabdoma, skirtumas tarp skirtingomis padangomis „apautų“ automobilių didesnis penkis kartus vasarinių padangų naudai – 1,56 metro.

Abiem automobiliais įsibėgėjus daugiau – iki 74 km/val., sustojimui reikalingas atstumas išaugo. Vidutiniškai, rodo skaičiavimai, žiemines padangas turinčiam automobiliui sustoti prireikė 2,5 m daugiau nei vasarines padangas turinčiam automobiliui.

Toks atstumas lygus pėsčiųjų perėjos pločiui. Kitaip tariant, vasarines padangas turintis automobilis sustotų prieš perėją, o turintis žiemines padangas – joje arba netgi už jos.

Geros vasarinės padangos gerina varavimo malonumą

Padangų priežiūros centro „BestDrive“ filialo vadovas Dainius Kulionis priduria, kad vasarą važinėti žieminėmis padangomis ne tik nesaugu, bet ir nepatogu:

„Tam ir kuriamos žieminės bei vasarinės padangos, kad šiais sezonais atsiskleistų jų geriausios savybės. Žinoma, jei važinėjate labai mažai, galima rinktis universalias. Jų asortimentą gali pasiūlyti visi didieji padangų gamintojai.

Bet važinėti vasarą žieminėmis nėra saugu. Ilgėja stabdymo kelias, o greitkeliuose automobilis ima pavojingai plaukioti“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau