Riedantis automobilis yra galingas kinetinės energijos užtaisas. Ir ta energija beveik visais atvejais iššvaistoma stabdžių šildymui. Milžiniškais kiekiais!
Sprendimas, kaip to išvengti, sugalvotas senokai, tačiau tik neseniai pradėtas taikyti. Pirmieji tai „išmoko“ hibridiniai automobiliai ir net kai kurie įprasti automobiliai, lėtėjimo metu kraunantys akumuliatorius. Kinetinę energiją regeneruoja ir „Formulėje 1“ naudojamos KERS sistemos, analogišką įrangą rasime Le Mano ištvermės lenktynėse ir dar daug kur.
Šimtaprocentinis elektromobilis, kaip „Nissan Leaf“, važiuoja, naudodamas tik akumuliatoriaus energiją, todėl kiekvieną galimybę susigrąžinti kiekvieną kilovatvalandės dalį yra verta dėmesio.
Geriausias būdas taupyti elektromobilio energijos atsargas yra nepiktnaudžiauti klimato kontrolės sistema. Nors „Leaf“ naudoja itin efektyvų šilumos siurblį, jo įjungimas labai karštu arba šaltu oru gali apie 20 kilometrų sutrumpinti nuvažiuojamą atstumą. Tiesa, tas pat nutinka ir įprastame automobilyje įjungus kondicionierių, bet mes to nesureikšminame.
„Nissan“ siūlo salono oro šildymą kompensuoti visomis šildomomis „Leaf“ sėdynėmis ir vairu. Tai leidžia ženkliai sumažinti energijos sąnaudas.
Asmeniškai aš renkuosi abiejų sistemų derinį, sėdynes pašildydamas tik kol automobilis įšalęs. O jeigu „Leaf“ yra prijungtas prie elektros tinklo, jo saloną galima įšildyti, visai nenaudojant akumuliatorių. Štai jums ir taupymas.
Kaip ir daugybė naujų tradicinių automobilių, „Leaf“ leidžia pasirinkti „Eco“ važiavimo režimą. Jis leidžia apie 10 procentų padidinti kelionės atstumą, sumažinant akceleratoriaus jautrumą, nežymiai padidinant energijos regeneravimo galią ir klimato kontrolės sistemos veikimo efektyvumą.
Ir dar galima rinktis važiavimo režimą „B“, kuris įjungiamas pavarų jungimo svirtimi. Atleiskite dėl „pavarų“, nes elekromobiliuose pavarų dėžės tiesiog nėra. Tai – tik važiavimo režimo jungiklis.
„B“ funkcija leidžia intensyviau regeneruoti kinetinę energiją, stabdant automobilį varikliu. Šis režimas yra bene geriausias, važinėjant po miestą, bet užmiestyje jis pernelyg intensyviai lėtina automobilį ir verčia prarasti taupiam važiavimui reikalingą inerciją. Todėl juo galima naudotis kaip sunkvežimiuose naudojamais hidrauliniais lėtintuvais. Ir įjungti nuokalnėje, arba palengva stabdant.
Bet kuriuo atveju regeneravimo galią galima dozuoti stabdžio pedalu. „Leaf“ dažniausiai stabdau, naudodamas tik stabdymą varikliu ir beveik nenaudodamas stabdžių. Apie stabdymo varikliu ir regeneravimo intensyvumą praneša prietaisų skydelyje esantys indikatoriai: jie yra puikūs pagalbininkai, siekiant taupyti. Važiavimo taupumas ir energijos regeneravimo efektyvumas įvertinamas „Leaf“ skydelyje piešiamomis eglutėmis. Kuo jų daugiau, tuo pigiau keliauji.
Neišvengiami energijos nuostoliai lemia, kad riedėdamas nuo kalno, niekaip neregeneruosi tiek pat elektros energijos, kaip kopdamas į jį. Tačiau, pasistengus, galima prie to labai priartėti.
Pavyzdžiui, riedėdamas Vilniuje, Ukmergės gatve, nuo vadinamojo Šeškinės kalno, „dovanų“ gaunu papildomus 3 kilometrus, nors pats kalnas yra maždaug 1,5 kilometro ilgio. Tiek energijos regeneruoju, riedėdamas žemyn. Tačiau su visu srautu kildamas į viršų, turiu stengtis, kad sunaudočiau tik trims kilometrams pakankamos energijos. Paprastai, užkilęs į šį kalną, matau, kad mano kilometrų resursas sumažėjo 5 km. Tai – realiai įveikiamame 1,5 kilometro atstume.
Dar vienas „peilis“ – greitis. Jeigu įprastam automobiliui ekonomiškiausias greitis dažnai siekia apie 70-80 km/val., elektromobilio geriausi rezultatai pasiekiami, važiuojant dar mažesniu greičiu ir palaikant minimalią riedėjimo inerciją. Mano ankstesni eksperimentai su „Leaf“ rodė, kad itin ekonomiškas režimas su viena įkrova leistų nuvažiuoti beveik 200 kilometrų.
Pabaigai – visą elektromobilio taupymo filosofiją griaunantis faktas: pilna „Leaf“ akumuliatoriaus įkrova kainuoja tik apie 8 litus. O Vilniuje ir šalia Vilniaus – Kauno magistralės įrengtose greitojo įkrovimo stotelėse elektra (kol kas) yra visiškai nemokama. Važiuodamas taupiai, su šiomis atsargomis lengvai įveiksi kad ir 130 km atstumą. Netaupiai – bent 80. Todėl realiai vienintelis rimtas argumentas taupyti su elektromobiliu lieka ne juokingai mažų kaštų mažinimas, bet įveikiamo atstumo palaikymas.
