Ar tai rūpi automobilių gamintojams? Žinoma. Jie sprendžia ekologijos problemas kurdami efektyvesnius variklius ir tobulindami hibridines technologijas. Eismo spūstys drastiškai sumažėtų, jeigu dauguma automobilių būtų autonominiai – valdomi ne žmogaus, o kompiuterio. Tai – ne tokia jau tolima ateitis. Bent jau dauguma šias eilutes skaitančių žmonių tikrai sulauks to momento, kai bent pusės gatvėje važiuojančių automobilių vairuotojai tapšnos savo telefonus ar dirbs kompiuteriu.
Eismo spūsčių problemą kur kas greitesniu ir vairuotojams labai nemaloniu būdu ketina spręsti šveicarai. Šioje šalyje siūloma apriboti leistiną greitį autostradose iki 80 km/val. (dabar jis – 130 km/val.) – taip keliu vienu metu važiuotų daugiau automobilių. Juk važiuojant 80 km/val. saugus atstumas iki kito automobilio yra mažesnis nei lekiant 130 km/val.
Jeigu prieš penkis metus hibridą visi asocijavo su „Toyota Prius“, tai jau po kelių metų hibridas taps sinonimu ypač galingam automobiliui
Ar viskas taip blogai? Toli gražu ne. Geriausias pavyzdys yra superautomobiliai. Jeigu prieš penkis metus hibridą visi asocijavo su „Toyota Prius“, tai jau po kelių metų hibridas taps sinonimu ypač galingam automobiliui. Trūksta pavyzdžių? Pirmieji lygiai prieš metus tokį stebuklą pavadinimu „LaFerrari“ pristatė „Ferrari“. Nors pavadinimas originalumo turi tiek pat kiek kiniškų automobilių dizainas, jėgainė privertė išsižioti kiekvieną. Benzininio ir elektrinio motorų hibridas išvysto 963 AG ir 900 Nm. CO2 emisija – 330 g/km.
Fantastiški skaičiai, apie kuriuos prieš kelis metus niekas net svajoti nedrįso. Pavyzdžiui, 2005-aisiais pristatyto 1000 AG „Bugatti Veyron“ CO2 emisija siekia net 574 g/km. Praktiškai tai pačiai galiai pasiekti „Ferrari“ užteko 12 cilindrų atmosferinio variklio, o „Bugatti“ tam sunaudojo 16 cilindrų ir keturias turbinas. Esminis skirtumas – elektrinis variklis, kurį italai prijungė prie benzininės jėgainės.
Superautomobilių-hibridų mada netruko užsikrėsti ir kiti: „McLaren“ pernai pristatė P1, „Porsche“ – „918 Spyder“. Šių metų Ženevos automobilių parodoje švedai „Koenigsegg“ dar kartą privertė aikčioti visus lankytojus – jų mega-automobilis išvysto 1360 AG. O pats tesveria 1360 kg. Ir automobilio pavadinimas – „One:1“. Gerokai originalesnis nei italų prieš metus. Tiesa, tai nėra hibridas, tačiau ekologiškas – naudoja E85 degalus.
Šiandien jau „nelygis“ pristatyti „karštąjį hečbeką“, turintį mažiau nei 250 AG
Truputį ironiška. Hibridinė technologija prieš dvi dešimtis metų buvo pristatyta kaip revoliucinė ir didinanti automobilių draugiškumą gamtai. Šiandien benzino ir elektros hibridus gamintojai naudoja ir tam, kad pasiektų galios rodiklius, kurie yra neįgyvendinami vien tik vidaus degimo variklio pagalba.
Superautomobilių pėdomis seka ir paprasti automobiliai – šiandien jau „nelygis“ pristatyti „karštąjį hečbeką“, turintį mažiau nei 250 AG. Dyzelinis keturių cilindrų variklis, išvystantis mažiau nei 150 AG? Su tokiomis carinėmis technologijomis, gamintojai, eikit į praeitą tūkstantmetį.
Tik pristačius „Bugatti Veyron“, daug automobilių ekspertų visame pasaulyje nuogąstavo, kad tai – paskutinė gulbės giesmė superautomobilių rinkoje. Daug žmonių klydo. Automobiliai tampa tik galingesni.
Su tuo ir sveikinu visus automobilių mėgėjus – Ženevoje galima įsitikinti, kad po dešimties metų pirksime galingesnius automobilius nei vairuojame dabar. Galbūt jie turės tik keturis cilindrus, beveik garantuotai – užkabintą vieną ar dvi turbinas, variklio garsas bus kitoks ir mažiau girdimas salone, tačiau vairavimo malonumas išliks. Tik jis bus kitoks nei yra dabartiniuose automobiliuose. Lygiai taip pat, kaip dabar jis yra kitoks nei buvo prieš dešimt metų.
