Visureigiai buvo bandomi specialioje platformoje „Peak Point“ – ji leidžia objektyviai per keliolika minučių ir visiškai neišpurvinant automobilių įvertinti svarbiausias jų savybes, lemiančias pravažumą. Tai buvo svarbus, tačiau toli gražu ne vienintelis „Metų visureigio“ rinkimų įrankis – didesnio pravažumo automobiliai kopė į sniego kalną „Snow arenoje“, buvo bandomi įvairiausiuose keliuose realiomis sąlygomis.
Kačerginės „Nemuno žiede“ taip pat buvo bandomi automobilių gamintojų techniniai duomenys ir jų atitikimas bėgėjantis iki 100 km/val. „lietuviškomis“ sąlygomis – su žieminėmis padangomis, ant drėgno asfalto bei prie poros laipsnių temperatūros. Likus savaitei iki finalo konkurso prie Druskininkų buvo atliekamas stabdymo testas – matuojama, per kiek laiko ir kokioje distancijoje automobiliai sustoja nuo 90 km/val. iki nulio.
Pasibaigus konkursui, visų matavimų rezultatai viešinami: įvardijami ne tik geriausiai ar blogiausiai pasirodę modeliai, bet ir pateikiami jų surinkti balai.
„Peak Point“ atskleidžia tikrąjį pravažumą
Visos visureigių savybės atskleidžiamos „Peak Point“ platformoje. Joje matuojami aštuoni pagrindiniai parametrai: vadinamosiose sūpynėse tikrinamas įkalnės asistento bei nuokalnės stabdžio veikimas, kalnų imitacijos stende – įstrižinis ratų blokavimas bei kėbulo standumas. Šoninio posvyrio rampoje matuojami įkalnės bei nuokalnės nuvažiavimo kampai, o „rolikų“ rungtyje – priekinio, galinio ir tarpašinio diferencialo veikimai. Įspūdingiausiai atrodanti užduotis – važiavimas į stačią įkalnę ant „Peak Point“ platformos viršaus.
Geriausiai atskirose užduotyse pasirodė šie modeliai:
Geriausias įkalnės ir nuokalnės asistentas: BMW X3.
Geriausias įstrižinis ratų blokavimas: „Land Rover Discovery“ bei „Nissan X-Trail“.
Standžiausias kėbulas: „Škoda Karoq“.
Geriausi įkalnės įvažiavimo ir nuokalnės nuvažiavimo kampai: „Audi Q5“, „Land Rover Discovery“ ir „Range Rover Velar“.
Geriausi priekinės ašies diferencialai: gerai veikia visuose keturiais ratais varomuose konkurso modeliuose, vidutiniškai (3 iš 5 balų)– „Jeep Compass“, „Land Rover Discovery“ ir „Mazda CX-5“.
Geriausi galinės ašies diferencialai: gerai veikia visuose keturiais ratais varomuose konkurso modeliuose, vidutiniškai (3 iš 5 balų) – „Land Rover Discovery“, BMW X3, „Mazda CX-5“, patenkinamai (2 iš 5 balų) – „Alfa Romeo Stelvio“.
Geriausias tarpašinio diferencialo blokavimas: „Mercedes-Benz GLA“, „MINI Countryman“.
Geriausiai įveikta 29 laipsnių statumo įkalnė: „Nissan X-Trail“.
Sudėjus visus taškus, galutinė lentelė atrodo taip:
„Šiemet man pačiam gimė naujas terminas „išmanusis pravažumas“. Tai dėl to, kad sunku prognozuoti, kaip koks automobilis įveiks kliūtis. Kartais sujungus visus gamintojų numatytus pravažumo mygtukus automobilis važiuoja prasčiau nei palikus funkciją „Auto“ arba visai nieko neįjungiant“, – konstatavo „Peak Point“ platformos autorius ir visų visureigių bandytojas Audrius Sutkus.
„Automobilis startuolis“
Greičiausi automobiliai buvo bandomi Kačerginės „Nemuno žiede“. Pagal gamintojų pateikiamus techninius duomenis buvo atrinkta 10 greičiausių automobilių ir visų jų įsibėgėjimas kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais ir jų įranga buvo bandomi realiomis sąlygomis. Likus vos kelioms dienoms iki bandymo dėl logistinių priežasčių iš jo turėjo pasitraukti vienas greičiausių dalyvių – „KIA Stinger“, nespėjęs reikiamą dieną atvykti į Lietuvą.
Šią rungtį inicijavusiam „Šiaulių bankui“ buvo itin svarbu, kad būtų užtikrinamas didžiausias įmanomas objektyvumas, tad visi automobiliai buvo bandomi vienodomis sąlygomis: tuo pačiu metu, naudojant tą pačią įrangą, vairuojant tam pačiam žmogui, visi „apauti“ vienodo modelio žieminėmis „Continental“ padangomis, o jų bakuose – vienodi „Neste“ degalai.
„Be abejonės, dinaminės automobilio savybės yra vienas daugiausia emocijų sukeliančių dalykų, o įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/val. greičiau nei per 6 sekundes apskritai netelpa į tradicinius kasdienybės rėmus. Tačiau reiktų turėti galvoje, kad sprogstamąjį pagreitį turinčios mašinos nebūtinai yra „sportinės“. Pergalei klasikinėse lenktynėse „Nemuno žiedo“ trasoje, ko gero, svarbesnės būtų ne galimybės keliomis šimtosiomis „aštriau“ pajudėti iš vietos, bet važiuoklės ir transmisijos ypatybės. Tarkim, suvaldyti modelį su beveik 300 AG pajėgumo varikliu ir mechanine pavarų dėže ant slidžios dangos yra nepaprastai sudėtinga – ratai arba nuolat buksuoja, arba automobilis važiuoja nepakankamai greitai. Modernūs „automatai“ tokiomis sąlygomis padeda judėti kur kas racionaliau ir greičiau“, – įspūdžiais po bandymų dalijosi visus automobilius vairavęs konkurso „Lietuvos metų automobilis 2018“ komisijos narys Renaldas Gabartas.
Šiame teste visi automobiliai buvo bandomi po 3 kartus ir galutiniame rezultate įrašomas geriausias pasiekimas, tad „Hyundai i30 N“ rezultatas, atlikus daugiau testų, galimai būtų geresnis – tai vienintelis modelis su mechanine pavarų dėže.
Kaip teigė R. Gabartas, jį itin nustebino faktas, jog trijų automobilių („Alfa Romeo Stelvio“, BMW X3 ir „Opel Insignia“) pademonstruotas laikas – geresnis nei nurodo gamintojas. Turint galvoje sąlygas, kuriomis jie buvo bandomi, tai stulbinamas pasiekimas – ant sauso asfalto jis greičiausiai būtų dar geresnis.
Visi „Automobilio startuolio“ rezultatai – žemiau esančioje lentelėje:
„Saugiausias stabdis“
Automobilių įsibėgėjimas skamba kur kas azartiškiau, tačiau saugiam eismui didesnę įtaką turi gebėjimas sustoti. Remdama saugaus eismo iniciatyvas, „Neste“ inicijavo nominaciją greičiausiai sustoti galinčiam automobiliui.
Pagrindinis tokios nominacijos principas – objektyvumas. Todėl visi automobiliai važiavo į abi kelio puses keturis kartus ir, pasiekę 90 km/val., maksimaliai greitai stodavo.
Kaip ir greitėjimo teste, visus automobilius vairavo R. Gabartas. 34-i automobiliai, 156 įsibėgėjimai iki 90 km/val. ir stabdymai iki visiško sustojimo – neblogas darbas visai dienai.
Tiesa, stabdymo efektyvumas buvo matuojamas kiek neįprastais vienetais – pasiekiamu lėtėjimo pagreičiu, o ne stabdymo distancija ar laiku.
„Bandymus atliekant ne laboratorinėmis sąlygomis, o bendro naudojimo keliuose visų važiavimų metu pasiekti tiksliai tokį patį greitį, kaskart stabdį spausti identiška jėga ir toje pat vietoje – neįmanoma. Tačiau matuojant lėtėjimo pagreitį minėtos statistinės paklaidos tampa nereikšmingos, nes būtent šis parametras parodo tikrą stabdymo efektyvumą“, – akcentavo VGTU Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis.
Todėl būtent pagal šį parametrą geriausią rezultatą parodė „Mercedes-Benz GLA“ modelis – jis pasiekė 9,37 m/s2 lėtėjimo pagreitį ir nuo 91,82 km/val. greičio sustojo 37,12 m distancijoje per 2,83 sek.
Visi bandymo rezultatai – žemiau esančioje lentelėje. Automobiliai pagal vietas išrikiuoti pagal jų pasiektą lėtėjimo pagreitį. Ant visų automobilių užmontuotos žieminės „Continental“ padangos, tik ant vienintelio „Land Rover Discovery“ – žieminės dygliuotos. Taip pat verta pažymėti, kad stabdymo trukmė tarp testų dalyvių skiriasi minimaliai, tad tiek 30-ą, tiek 10-ą vietą užėmusių modelių stabdžių sistemos veikia nepriekaištingai.
