„Pavilnio Versmių ir Vandens gatvių gyventojai, per duobes ir balas sunkiai galėdami pasiekti namus, meta merui Remigijui Šimašiui iššūkį – saugiai, neįklimpus ir neišsipurvinus atvažiuoti į svečius, išgerti arbatos, padiskutuoti apie Pavilnio gatvių sutvarkymo planus“, – toks kvietimas išplito socialiniame tinkle „Facebook“.
Jį sukūrė Seimo narė, išrinkta Naujosios Vilnios apygardoje, kuriai priklauso ir Pavilnys, Monika Navickienė.
Vardija problemines gatves
„Merui bus suorganizuota nemokama ekskursija po žymiausius Versmės gatvės tvenkinius, neprilygstamas Vandens gatvės pelkes ir jų kemsynus. Pasitiksime svetingai, su duona ir druska, o iškilus problemoms (jos tikrai iškils) net paskolinsime tradicinį apylinkės gyventojų apavą – neperšlampamus čebatus. Mere Šimašiau, atvykite į Pavilnį! Pamatysite kitokį Vilnių – unikalų sostinės kampelį, kurį užmiršote“, – rašoma kvietime.
Po šiuo kvietimu pasipylė Pavilnio gyventojų žinutės apie situaciją jų gatvėse. Vaidas rašo: „Dar labai norėčiau pakviesti į J.Urbšio g. visai šalimais Versmių... Dabar tokia nedidukė 2 m gylio balutė jau visą žiemą tyvuliuoja. Mat kažkaip pradėti lietaus nuotekų darbai sustojo ir sustojo. Planuoju karpius užveisti.“
Apie Versmių gatvę atsiliepimų irgi yra. Pasak Jurgos, „su mašina įkritęs į tokią duobę, vargu ar beišlipsi, gilios duobės apie savo iš tolo praneša „mojuodamos“ mediniais strypais.“
Rita primena apie Kazio Bizausko gatvę, kuri irgi „džiugina“ duobe ant duobės, o ant tos duobės dar viena duobė“.
„Taip pat siūlome aplankyti Alfonso Petrulio gatvę ir Džiaugsmo gatvės šaligatvius, tiesa, ten čebatai nepadės, vietomis reikės baidarės, bet tai taipogi gera pramoga. Užsukit, nepasigailėsit“, – šmaikštavo Povilas.
Pasitiksime svetingai, su duona ir druska, o iškilus problemoms (jos tikrai iškils) net paskolinsime tradicinį apylinkės gyventojų apavą – neperšlampamus čebatus, – rašoma kvietime merui.
O štai anot Živilės, problema yra ne tik neasfaltuotos gatvės, bet ir pėsčiųjų eismas Juoduoju keliu, ypač po lietaus, nes pravažiuojančios mašinos aptaško nuo galvos iki kojų.
„Nepamirškit, mere, užsukti ir į Slėnio, Geležinės gatves, kur galėsime kartu perbristi balas ir paklampoti po purvą. Ir ne tik... Išgirskite mus – gyvename Vilniaus mieste, o vis dar neturime miesto vandentiekio ir nuotekų. Šios gatvės yra Pavilnio regioninio parko teritorijoje, šalia istorinių Rasų kapinių. Lauksime!“ – kvietė ir Violeta.
Šimtametės problemos
Problemos dėl nesutvarkytų gatvių šioje miesto dalyje – senos. Kaip sako Pavilnio bendruomenės pirmininkas Ernestas Petrulis, šimtametės, kadangi Pavilnys savo istoriją skaičiuoja nuo 1908 metų, tada ir nutiestos kai kurios gatvės, neremontuotos iki šiol.
„Paskui kai kurias išasfaltavo, o kai kur paliko žvyrkelius, tik tiesė komunikacijas – elektrą, vandentiekį, kanalizaciją, ir kiekvieną kartą iškasant visą dangą ji būdavo sumalama, tad liko ne žvyrkelis, o purvas“, – pasakojo E.Petrulis.
Ypač prasta situacija besikeičiant sezonui. Po pavasarinio polaidžio, palijus lietui situacija pasidaro itin prasta. Vienintelė pagalbą, kurios gyventojai sulaukia, yra pravažiuojantis kartą per metus greideris, kuris tam kartui gatves palygina, tačiau neilgam – iki kito atšalimo ar atitirpimo. Žiemą važinėjimas čia irgi nedžiugina, nes gatves padengia ledas, o niekas nevalo, barstyta šį sezoną vieną kartą.
Pavilnio gyventojai dažnai girdi, kad į sodininkų bendrijas, miesto pakraščius išsikraustę turėtų patys rūpintis kelių infrastruktūra. Tačiau jie tikina, kad apie keliukus soduose jau net neužsimena – kalba eina tik apie miesto gatves, tokias pačias, kaip sako E.Petrulis, kaip Užupyje esanti Filaretų ar Polocko gatvės.
Nėra lietaus kanalizacijos
„Mūsų gatvės neatitinka kažkokių mistinių kriterijų – tai ne pagrindinės gatvės, transporto srautai maži ir t.t. Lieka vienintelė išeiti – formulė 50/50, kai pusę reikalingos sumos remontui sumoka patys gyventojai. O tai ne naujakurių rajonai, žmonės gyvena seniai, nėra daugiabučių, daug pensininkų, mažesnes pajamas turinčių gyventojų“, – kalbėjo E.Petrulis.
Taip pat bendruomenės pirmininkas primena tai, ką miestas lyg ir pamiršo – Pavilnyje nėra įrengta lietaus nuotekų tinklų, tad vanduo stovi, neturi, kaip nubėgti. O įrengti dar ir lietaus nuotekyną gyventojams būtų neįkandama prabanga.
Tačiau Vilniaus savivaldybės atsakymas paprastas: savivaldybė pirmiausia remontuoja pagrindines miesto gatves, ir gatves, kuriomis važiuoja viešasis transportas. Taip pat pirmenybė teikiama tų gatvių remontui ar rekonstrukcijai, prie kurių remonto ne mažiau kaip 50 proc. prisideda patys gyventojai ar įmonės.
Lėšų nepakanka
Greičiausias variantas sutvarkyti tokias gatves – tai žvyro ir (ar) grunto gatvių rekonstravimas bendromis jėgomis, jei 50 proc. darbų finansuos gyventojai ar investuotojai, – teigė A.Visockas.
„Vilniaus miesto savivaldybėje yra apie 270 km gatvių su žvyro ir (ar) grunto danga. Pridėjus naujų gyvenamųjų rajonų ir sodininkų bendrijų gatves susidarytų per 500 km neasfaltuotų gatvių.
Vilniaus sodų bendrijose gyvena apie 4 proc. (21,8 tūkst.) vilniečių, o visa sodų teritorija užima 6 proc. miesto teritorijos. Akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų nepakanka padengti šias gatves nauja asfaltbetonio danga.
Vilniaus miesto žvyrkelių asfaltavimas pradėtas 2014 metais, Savivaldybė biudžeto lėšomis per pastaruosius du metus išasfaltavo apie 13 km žvyrkelių“, – 15min pateiktame savivaldybės komentare teigia Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus vedėjas Arūnas Visockas.
Jis taip pat ragino gyventojus naudotis 50 proc. savivaldybės skiriama parama, kai pusės lėšų kelių, apšvietimo ar kitiems viešų erdvių infrastruktūros darbams atlikti savivaldybė apmoka pusė sumos.
„Greičiausias variantas sutvarkyti tokias gatves – tai žvyro ir (ar) grunto gatvių rekonstravimas bendromis jėgomis, jei 50 proc. darbų finansuos gyventojai ar investuotojai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar 2011 patvirtino susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams asmenims, tvarką. Šia tvarka pasinaudojo Pušyno kelio, Stepono Batoro, Bražuolės, Kelmijos Sodų 33-osios gatvių, Žemosios, Daubėnų, Dobkevičiaus, Varnės gatvių gyventojai bei įmonės“, – teigė A.Visockas.
Versmių gatvei žada pokyčius
Pasak savivaldybės atstovai, tokie vietiniai keliai (gatvės) kaip Versmių g. (nuo Taugotiškių g. iki Bagušių g.) bei aplinkiniai Pavilnio vietinės reikšmės keliai įrengti ne pagal galiojančius normatyvus, t. y. nepadengti reikiamo sluoksnio skalda, nėra lietaus nuotekų, gatvės danga iš smėlio ir (ar) žvyro mišinio (smėlio ir (ar) žvyro danga – tai ne kieta danga), todėl po lietaus atsiranda duobės ir nelygumai.
Esą šias gatves suformavo teritorijos vystytojai, statantys gyvenamuosius namus. Tačiau į tai, kad neremontuojamos ir šimtą metų Pavilnyje esančios gatvės, dėmesio savivaldybė neatkreipia, nors tikina besistengianti padėti gyventojams.
Gyventojams praverstų paslauga kaip Rusnėje: atvažiuoja vilkikas ir perkelia automobilius per didžiausius purvynus.
„Šį mėnesį Versmių g. (nuo Taugotiškių g. iki Bagušių g.) buvo sutvirtinta kelio dangą blogiausiose vietose, siekiant pagerinti eismo sąlygas. Darbai buvo atlikti atsižvelgiant į technines galimybes ir oro sąlygas. Projektavimo, sąlygų išdavimo ir inžinerinių tinklų poskyris kreipėsi į UAB „Rimgauda“ dėl dangos tinkamo atstatymo po atliktų darbų Versmių g. ties Versmių g.78-82. Šiais metais esant palankioms oro sąlygoms UAB „Rimgauda“ planuoja tęsti inžinerinių tinklų klojimą bei sutvarkyti aplinką ties jų statomais kotedžais“, - sakė V.Visockas.
Taip pat, teigiama, gyventojai gali prisidėti lėšomis prie gatvės sutvarkymo neįrengiant asfalto dangos. Savivaldybės teigimu, tokiu atveju, jei gyventojai atvežtų pakankamai žvyro ar skaldos, Vilniaus savivaldybė skirtų techniką ir darbuotojus medžiagų paskleidimui, sutankinimui.
Gyventojai tuo tarpu jau šaiposi ir patys iš savęs. Esą jiems praverstų paslauga kaip Rusnėje: atvažiuoja vilkikas ir perkelia automobilius per didžiausius purvynus. Arba – Vilniaus miesto savivaldybė galėtų šalia asfaltuotų kelių įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, kur mašinas palikę Pavilnio gyventojai toliau į namus klampotų pėsčiomis.