Prieš 75 metus švedai pristatė saugumo požiūriu visiškai naują automobilį – „Volvo PV444“ su šiuolaikinio saugos karkaso prototipu. Tačiau pažangią kėbulo konstrukciją patentavo vokiečiai „Mercedes-Benz“.
Keleiviams skirta erdvė tarsi kokonas buvo pagaminta iš itin tvirto plieno, tuo metu priekinė ir galinė automobilio dalys – iš lengvai gniuždomo metalo. Per avariją šios zonos buvo deformuojamos ir sugerdavo kinetinę energiją, tokiu būdu gerokai sumažindamos perkrovas viduje sėdintiems žmonėms.
Pirmasis serijinis automobilis „Mercedes-Benz W111“, naudojantis tokią konstrukciją, į gatves išvažiavo prieš 60 metų.
Šis principas, praktiškai nepakitęs, išliko iki šių dienų. Per susidūrimą smūgio energija paskirstoma keliais virtualiais kanalais kėbulo viršutinėje dalyje, centre ir apačioje. Išoriniai automobilio sluoksniai yra minkščiausi, o arčiau salono esantis plienas – tvirčiausias.
Dėl tokios konstrukcijos sumažėja automobilio svoris ir susidūrimo metu jėga sugeriama anksčiau, kol ji nėra pasiekusi keleivių, o po prietaisų skydu esantis strypas neleidžia variklio skyriuje esančioms dalims patekti į saloną ir saugo kojas.
„Kai prieš daugiau nei 20 metų nepriklausoma „Euro NCAP“ organizacija pradėjo tikrinti automobilių saugumą, jie įvertino beveik visus rinkoje pasirodžiusius naujus automobilius.
Iš daugiau nei 700 įvairių modelių, net 75 proc. gavo maksimalų penkių žvaigždučių įvertinimą. Vadinasi, kad automobiliai iš esmės yra labai saugūs“, – pastebi asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniai automobiliai yra išties saugūs, o vis geresni gamintojų pasiekimai saugumo bandymuose rodo, kad einama teisinga linkme. Tačiau kodėl kai kurie nauji automobiliai sulaukia ir minimalaus įvertinimo?
„Oficialus įvertinimas susijęs su įvairių elektroninių saugumo sistemų buvimu arba ne. Pavyzdžiui, paskutinio vertinimo metu „Fiat Punto“ gavo nulį žvaigždučių ir tokį rezultatą lėmė tai, kad šis automobilis neturi praktiškai jokių elektroninių saugumo sistemų“, – LRT televizijos laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ sako R.Gabartas.
Nesaugūs iš prigimties
Galbūt yra automobilių, kuriuos, kalbant apie saugumą, būtų galima pavadinti padidintos rizikos transporto priemone? Pirštu galima durti į senąjį „Renault Espace“. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje yra užfiksuota nemažai avarijų, kai po susidūrimo tokie automobiliai supleškėdavo kaip degtukas.
„Senojo „Renault Espace“ kėbulas pagamintas iš plastiko ir šiame automobilyje yra netinkamai sumontuota elektros sistema, pavyzdžiui, akumuliatorius.
Kadangi daugelis avarijų įvyksta automobiliui į kliūtį atsitrenkus priekine dalimi, dėl to pažeidžiama elektros sistema ir automobilis užsidega“, – pasakoja automobilių serviso „Kemi“ meistras Artūras Miežonis.
Tuo metu automobilių remonto įmonės „Remartas“ direktorius Artūras Povilenskas pabrėžia, kad plastikinės kėbulo detalės ne tik padidina užsiliepsnojimo riziką, bet nėra saugios ir kėbulo tvirtumo atžvilgiu.
„Ne tik „Espace“, bet ir kai kurie kiti „Renault“ modeliai yra išskirtiniai, nes nemaža dalis jų išorės sudedamųjų dalių pagamintos iš plastiko – variklio dangtis, sparnai ir pan. Todėl tokie automobiliai susiduria su didesne rizika užsidegti.
Kaip bebūtų, bet metalinės konstrukcijos yra ir stipresnės, ir geriau atlaiko smūgius bei užtikrina vairuotojo saugumą“, – pabrėžia A.Povilenskas.
LRT televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pašnekovai dėmesį atkreipė ir į dar vieną liūdnai dėl saugumo pagarsėjusį automobilį.
„Pavyzdžiui, pirmosios kartos „Mercedes-Benz A-klasės“ modelis. Jam nepavyko atlikti vadinamojo „briedžio testo“, nes atliekant staigų manevrą automobilis virsta ant šono.
Tai nesubalansuotas automobilis, ir važiuojant tą gali pajusti bet kuris labiau įgudęs vairuotojas, ypač įveikiant posūkius“, – dar vieną pavyzdį pateikia A.Miežonis.
Iš pradžių „Mercedes-Benz“ nepripažino, kad bandytas modelis turi kokių nors problemų dėl stabilumo, tačiau kai testo rezultatai buvo paskelbti viešai, gamintojas atšaukė visus iki tol pagamintus automobilius ir skubiai atliko techninius atnaujinimus – įdiegė elektroninę stabilumo sistemą (ESP).
Saugumo standartus keičia technologijos
Nors kai kurie automobiliai iš tikrųjų gali būti didesnio pavojaus šaltiniais, tačiau automobilių pramonė kryptingai eina link to, kad transporto priemonės būtų kaip įmanoma saugesnės. Siekti šio tikslo padeda naujausios technologijos.
„Yra elektroninių sistemų, kurios tiesiog sudėlioja taškus. Automobilių konstruktoriai žmogų tikriausiai laiko silpnąją dalimi ir stengiasi jam palikti kuo mažiau galimybių priimti klaidingus sprendimus, tai yra, stengiamasi eliminuoti žmogiškojo faktoriaus sukeliamas klaidas.
Šiuo metu naujausios diskusijos vyksta apie tai, kaip evoliucionuos automobilių saugumo sistemos. Vienas iš siūlymų – į kiekvieną transporto priemonę įdiegti vaizdo kameras, kurios fiksuotų kelio ženklus – jei įvažiavai į zoną, kurioje galioja 60 km/val. greičio ribojimas, automobilis automatiškai greitį sumažina iki leistino.
Tačiau kyla klausimas, kaip būtų tais atvejais, kai reikia skubėti dėl gyvybiškai svarbaus reikalo – į ligoninę, ar gaisrą“, – saugumo sistemų tobulinimo tendencijas ir rizikas apžvelgia R.Gabartas.
Vis dėlto automobilių valdymo ir sistemų automatizavimas – kol kas tik tolima ateitis. Tuo metu kalbant apie tai kas laukia artimiausiu metu, panašu, kad saugumo bandymus atliekantys specialistais vis dar didelį dėmesį atkreipia į automobilių konstrukcijos saugumą.
„Kiek man yra žinoma, jau greitai turėtų būti pakoreguota „Euro NCAP“ saugumo bandymų metodika, ir smūgis į nejudančią kliūtį 64 km/val. greičiu bus pakeistas į testą, kai bandomas automobilis judėdamas 50 km/val. greičiu susiduria su kita tokiu pačiu greičiu judančia transporto priemone. Tai gerokai sunkesnis išbandymas metalinėms konstrukcijoms“, – pastebi R.Gabartas
