Kauno apskrities keliuose šiemet žuvo 21 žmogus, tai – trimis mažiau nei pernai. Tačiau lapkritis dar neįpusėjo, o būtent pusė iš pernai gyvybes nusinešusių avarijų įvyko lapkritį.
„Dažniausiai nukenčia vairavimo patirties neturintys pėstieji. Tarp jų yra pakankamai daug garbaus amžiaus moterų, kurios nesupranta, kad vairuotojui yra pakankamai sunku pastebėti pėsčiąjį“, – pasakojo Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas.
Atlikti tyrimai rodo, kad pėstiesiems labai trūksta atsargumo. Dažnas kirsdamas kelią tam skirtoje vietoje jaučiasi saugus, deja, būtent perėjose įvyksta skaudžiausios nelaimės.
Specialistai ragina savivaldybes pasirūpinti miestų ir rajonų kelių saugumu.
„Pradėkite nuo pėsčiųjų perėjų. Tikrai kiekviename mieste galime rasti daugybe „perliukų“, kur yra ką daryti, pavyzdžiui, sutrumpinti pėsčiųjų perėjas, nes jos dažniausiai yra per ilgos“, – pažymėjo Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus.
Vėliau švintantys rytai ir anksčiau temstantys vakarai, eismo sąlygas sunkinantys orai ir eismo dalyvių – pėsčiųjų ir vairuotojų – neatsargumas yra dažniausios tragiškų eismo įvykių priežastys. „Pėsčiasis, atėjęs prie pėsčiųjų perėjos, negali įžengti į perėją prieš pat automobiliui atvažiuojant – vairuotojas – ne stebukladarys, jis nesustabdys automobilio per 5–7 metrus, tam reikia 20–30 metrų“, – pabrėžia D. Česnauskas.
Pirmąją lapkričio savaitę Lietuvoje užfiksuota 80 eismo įvykių, per juos žuvo 2 žmonės, 91 – sužeistas. Per šiuos metus įvyko beveik 3 tūkstančiai eismo įvykių, tai – keliais šimtais daugiau nei pernai. Per juos žuvo 156 žmonės – 40 mažiau palyginti su praėjusiais metais, o sužeista beveik pusketvirto tūkstančio. Tai yra keliais šimtais daugiau nei pernai.
