„Padarėme viską, kad per krizę dėl finansų stokos smarkiai sulėtėję žvyrkelių asfaltavimo darbai pagaliau įsibėgėtų. Už Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas per 2 metus numatoma išasfaltuoti apie 490 kilometrų žvyruotų kelių Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regionuose. Tai reiškia, kad šių vietovių gyventojai bus išvaduoti nuo daugiau nei 200 duobėtų ir dulkėtų kelių“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Šiemet gegužės pabaigoje buvo pasirašytos sutartys dėl Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Šakių rajonuose esančių žvyrkelių, kurių bendras ilgis 22,89 km, taip pat dėl Birštono ir Prienų (20,14 km), Alytaus (17,03 km), Vilkaviškio ir Kalvarijos rajonų (18,95 km) žvyruotų kelių asfaltavimo.
Birželio pradžioje buvo pasirašytos sutartys dėl asfaltavimo žvyrkelių, esančių Klaipėdos ir Šilutės (iš viso 11,88 km), Utenos, Ignalinos, Zarasų (19,32 km), Molėtų, Švenčionių, Ukmergės (18,85 km), Širvintų ir Vilniaus rajonuose (17,54 km).
Asfalto danga bus padengtos trumpos žvyrkelių atkarpos tarp jau asfaltuotų kelio ruožų. Populiariai tokie keliai vadinami „zebrais“.
Trumpų žvyruotų atkarpų asfaltavimo programoje numatyti kelių asfaltavimo ruožai atrinkti pagal vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, maršruto užbaigtumą mažinant skirtingų dangų ilgį kelyje, kelio dangos pasiskirstymą rajone, taip pat atsižvelgta į tolimesnę kelio jungtį su bendra susisiekimo infrastruktūra.
2016–2017 m. bus vykdoma ir žvyrkelių, esančių kaimiškosiose (iki 1 tūkst. gyventojų) vietovėse ir skirtų vietos susisiekimui, rekonstravimo programa (gyvenviečių asfaltavimo programa). Darbai iš dalies bus finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Iš viso bus išasfaltuota 115 km žvyrkelių.
Šiemet taip pat asfaltuojami žvyrkeliai Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, skiriamomis kasmet atsižvelgiant į finansavimo galimybes. Bus išasfaltuota apie 50 km žvyrkelių. Dauguma projektų jau įgyvendinami.
Susisiekimo ministro R. Sinkevičiaus teigimu, pokyčiai tarptautiniame kelyje „Via Baltica“ taip pat labai svarbūs Lietuvai, kaip tranzito valstybei. Rekonstrukcijos darbų šiame greitkelyje tikslas – aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti susisiekimo infrastruktūra.
Pernai rudenį rekonstrukcijos darbai prasidėjo „Via Baltica“ kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai atkarpoje nuo 17,34 iki 23,40 km, o šių metų gegužę – ties Kazlų Rūda nuo kelio 35,4 iki 45,15 km.
Atnaujinami kelio ruožai taps moderniomis 4 juostų automagistralėmis su jungiamaisiais keliais, viadukais, gyventojų patogumui triukšmą slopinančiomis sienelėmis, rekonstruotais lietaus nuotekų valymo įrenginiais, elektros ir elektroninių ryšių linijomis, tvarkingu pakelės drenažu.
