Perėjimas prie elektromobilių bus sudėtingesnis nei tikėtasi

Sprendimas nuo 2035 m. Europos Sąjungos valstybėse narėse uždrausti prekybą automobiliais su vidaus degimo varikliais šiandien vis dar skamba labai ambicingai. Naujų elektra varomų transporto priemonių skaičius vis dar sudaro labai mažą skirtingų šalių autoparkų dalį, tačiau nuosekliai auga. „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis dalinasi savo įžvalgomis apie galvos skausmus, kuriuos sprendimų priėmėjams kelia masinis perėjimas prie elektromobilių.
Kaip išsirinkti elektromobilį?
Kaip išsirinkti elektromobilį? / 123rf.com nuotr.

Privalumai pasiturintiems vairuotojams

2021-aisiais elektromobilių dalis „carVertical“ istorijos patikros platformoje siekė vos 0,2 proc. Po metų šis skaičius padvigubėjo iki 0,4 proc., o 2023 m. pasiekė 0,6 proc. Nors šie skaičiai atrodo tik lašas jūroje, kasmet pirkėjai patikrina dešimčių tūkstančių elektrinių transporto priemonių istoriją.

carVertical nuotr./Matas Buzelis
carVertical nuotr./Matas Buzelis

Vis daugiau vairuotojų atranda elektromobilius, o jų patrauklumą didina žemi aptarnavimų ir priežiūros kaštai. Nors išliekamoji tokių automobilių vertė daug kam kelia nerimą, elektromobiliai rečiau genda, reikalauja mažiau priežiūros ir jiems nereikia kas 30 tūkstančių kilometrų naujų skysčių, filtrų ar kas kelis aptarnavimus keisti paskirstymo diržų bei grandinių.

Baterijų įkrovimo rutina reikalauja pripratimo, tačiau vis dažniau elektromobilių savininkai giria šį procesą ir teigia, kad tai dar paprasčiau nei pasipildyti degalų. Savo transporto priemones savininkai dažniausiai krauna naktį arba darbo metu, kai automobilis nenaudojamas ir tik retais atvejais naudojasi viešojo įkrovimo stotelėmis.

Koją kiša ir infrastruktūra, ir fizika

Tačiau net jei vairuotojas ir pajėgia įpirkti elektromobilį, tai dar nereiškia, kad jam bus lengva gyventi su tokia transporto priemone. Neturintys įkrovimo stotelių namie arba neturintys galimybės įkrauti automobilio darbo metu, susiduria su nepatogumais – viešų įkrovimo stotelių naudojimas vis dar nėra toks paprastas procesas, kaip užsukti į degalinę. Ši problema laukia visų, kurie nori pereiti prie elektromobilio, tačiau gyvena daugiabutyje ir neturi savo asmeninės parkingo vietos.

Baterijos krovimas ne tik trunka ilgiau, bet ir paprastai reikalauja priprasti prie naujų programėlių naudojimo – įkrovimo procesas negali būti lyginamas su apsilankymu degalinėje, kur tereikia užsipilti degalų ir susimokėti (arba atvirkščiai).

Keliavimas elektromobiliu šią problemą tik dar labiau pabrėžia. Kirsdami, pavyzdžiui, Lenkiją ar bet kokią kitą šalį vairuotojai turi ieškoti tam konkrečiam įkrovimo tinklui skirtos programėlės, prie kurios reikės pririšti savo mokėjimo kortelę ir tik tada pradėti baterijos įkrovimą. Ir toli gražu ne visos programėlės turi galimybę pasirinkti kitą kalbą, bent jau priminėje – registravimosi fazėje.

Ir nors elektromobiliai puikiai tinka važinėti mieste bei ten, kur tenka dažnai stabdyti, greitkelyje jie vis dar ne tokie efektyvūs. Koją kiša ir fizika, mat yra kvadratinė priklausomybė tarp transporto priemonės greičio ir oro pasipriešinimo – greičiui padidėjus du kartus, pasipriešinimas išauga keturgubai. Dėl to elektromobiliu nuvažiuojamas atstumas reikšmingai sumažėja, ir tokio tipo transporto priemonės kol kas nėra tinkamiausias palydovas ilgoje kelionėje ir dėl savo kruizinio greičio, ir dėl ilgų sustojimų.

Kai kurie gamintojai jau siūlo naujus automobilius, kurių baterijos talpa leidžia sustoti energijos papildymui taip pat retai, kaip automobilis su vidaus degimo varikliu, tačiau dėl savo kainos tokiais elektromobiliais domisi tik labai maža vairuotojų grupė. Tuo tarpu, net už kelis tūkstančius eurų galima įsigyti tvarkingą automobilį su vidaus degimo varikliu, ir nors jis bus senstelėjęs, keliavimas juo nekels nepatogumų nei dėl greičio, nei dėl sustojimų.
Ne visi susimąsto ir apie kitas eismo infrastruktūros problemas

Elektromobilių eksploatacija kelia ir rečiau aptariamų iššūkių. Pirmiausia, kai kurios daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės nebuvo suprojektuotos tokioms sunkioms transporto priemonėms. Gal tai ir nėra Lietuvos problema, tačiau valstybėse, kuriose didesni automobiliai yra populiarūs tai jau kelia didelį galvos skausmą.

Baterijų svoris smarkiai didina elektromobilių masę, todėl kai kurių daugiaaukščių stovėjimo aikštelių tinkamumas turėtų būti vertinamas pakartotinai. Dalis tokių statinių tikrai nebus tinkami naudoti elektromobiliams.

Ramybės neduoda ir elektromobilių saugumas. Didelės talpos elektros baterijos, galinčios savyje kaupti dešimtis kilovatvalandžių gaisro atveju kelia papildomų iššūkių – jas itin sunku užgesinti, o visa energija turi kažkaip sudegti. Todėl dar sunkiau atsakyti, ką daryti automobiliui užsidegus požeminėje stovėjimo aikštelėje.

Galų gale, nors šiuo metu parduodamų transporto priemonių rinkoje galima rasti daugybę geros būklės elektromobilių, niekas tiksliai nežino, kas bus po 10 metų ar 20 metų. Ką reikės daryti su elektromobiliais, kurių baterijų keitimas bus keleriopai brangesnis nei pats automobilis? Iki naujos tvarkos įsigaliojimo ES šalyse likus kone tuzinui metų šios problemos vis dar kelia daugybę klaustukų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis