Kaip rašoma pranešime, draudikų teigimu, sukėlę eismo įvykį tokie vairuotojai neretai pridaro rūpesčių ne tik sau, bet ir avarijose nukentėjusiems eismo dalyviams, kurie ne visuomet žino, kaip tinkamai tokiose situacijose elgtis
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pažymi, kad kiekvieną dieną būna bent po vieną atvejį, kai į bendrovę kreipiasi asmenys, nukentėję nuo transporto priemonių neapdraudusių vairuotojų.
Jis primena, kad tokiu atveju draudimu nepasirūpinęs eismo įvykio kaltininkas ne tik turi iš savo kišenės padengti draudimo bendrovės nukentėjusiajai pusei atlygintą žalą, bet ir sumokėti nuo 50 iki 240 eurų siekiančią baudą kelių policijai. Tuo metu avarijose dėl neapsidraudusio vairuotojo kaltės nukentėjusiems eismo dalyviams svarbu nepasimesti ir eismo įvykį įregistruoti iškvietus kelių policiją.
„Paaiškėjus, kad kitas eismo įvykio dalyvis nėra apsidraudęs privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, reikėtų iškviesti policiją, kuri įvykį užregistruotų. Tai padarius apie eismo įvykį reikėtų kuo greičiau informuoti savo draudimo bendrovę, kuri tuomet pasirūpina nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimu“, – sako R.Pocius.
Neretai neapsidraudę vairuotojai nukentėjusį eismo įvykio dalyvį mėgina įtikinti susitarti „gražiuoju“ ar palaukti, kol avarijos kaltininkas apsidraus, ir tik tuomet registruoti eismo įvykį. Draudikų atstovas perspėja, kad įvairūs žodiniai ar raštiški susitarimai yra rizikingi, nes niekuomet nėra garantijos, kad avarijos kaltininkas savo pažado atlyginti žalą tikrai laikysis.
„Maža to, eismo įvykio fiksavimas vėlesne, nei iš tiesų įvyko, data ar kitoks avarijos aplinkybių nuslėpimas ir iškraipymas yra traktuojami kaip draudimo sąlygų pažeidimai. Nukentėjusiam eismo dalyviui tai gali kainuoti draudimo kompensaciją. Tikrai neverta pasiduoti avarijos kaltininko įtikinėjimams ir tokiu būdu tapti sukčiavimo bendrininku bei patirti nuostolių. Ypač todėl, kad žala nukentėjusiam yra atlyginama draudimo bendrovės nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas yra apsidraudęs įvykio metu“, – pažymi R.Pocius.
Trumpai tariant, nuostolius dėl draudimo neturėjimo patiria ne nukentėjusysis, o tik neapsidraudęs įvykio kaltininkas. Privalomojo draudimo įstatyme numatyta, kad jis draudimo bendrovei turi atlyginti nukentėjusiajam išmokėtą kompensaciją už patirtą žalą.
Pasitaiko, kad į eismo įvykius patekę vairuotojai prašymų nefiksuoti eismo įvykio ar fiksuoti jį vėlesne data sulaukia ne tik iš neapsidraudusių, bet ir pradedančių, vairavimo stažo neturinčių eismo dalyvių. Klevo lapais paženklintų automobilių vairuotojams tam tikrais atvejais dėl sukelto eismo įvykio gali tekti lankyti papildomus vairuotojų kursus, todėl jie gali būti suinteresuoti oficialiai eismo įvykio nefiksuoti ar padaryti tai vėliau – kai pradedančio vairuotojo pažymėjimą pasikeis į nuolatinį.
Anot R.Pociaus, draudikams neapsidraudusių vairuotojų bandymai suktis iš padėties yra gerai žinomi, todėl daugeliu atvejų sukčiavimai yra išaiškinami. Informacija apie mėginimus neteisėtais būdais išvengti atsakomybės dėl reikalavimų draustis privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nepaisymo gali būti perduota ir policijai.
