Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipia dėmesį, kad vis dar gajus asmeninio patogumo mentalitetas, kuomet į kitus eismo dalyvius bei bendrą situaciją pasirenkama numoti ranka.
„Parkavimo vietų trūkumo klausimas aktualus tankiau apgyvendintuose miestuose. Tai gali būti ir senos statybos, ir visiškai naujų rajonų problema. Šeimos turi ne po vieną automobilį, palikti jo mokamose vietose nenori, todėl bet kokia kaina stengiasi įsisprausti į šalia namų esančias erdves: palieka ant vejos, šaligatvio, užstato kitus vairuotojus, įvažiavimus, atliekų konteinerius. Taip apsunkinamas darbas medikams, ugniagesių tarnyboms ar atliekų tvarkytojams, kurie net negali įvažiuoti į kiemą arba yra priversti jame pavojingai manevruoti“, – sako A. Žiukelis.
Pasak jo, po vasaros sugrįžus atostogavusiems gyventojams, ši problema tampa ypač aktuali. Vairuotojams patariama stebėti perspėjamuosius ženklus, užrašus bei žymėjimus, tačiau net ir tai gali neišgelbėti nuo pažeidimo.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodoma, kad transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta net jei konkrečioje vietoje stovėti galima, jeigu užstatytą erdvę trukdo valyti ir tvarkyti savivaldybės įgaliotoms institucijoms, atlikti gelbėjimo darbus, likviduoti avarijos padarinius arba kai automobilį reikia patraukti dėl rengiamo oficialaus vizito.
Už automobilio palikimą neleistinoje vietoje ar trukdymą specialiosioms tarnyboms vairuotojai rizikuoja užsidirbti baudą, o trukdžiusį automobilį gali tekti vykti atsiimti į specialią aikštelę. Už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą neabejotinai teks susimokėti.
Draudikai, vertindami žalų atvejus, neretai susiduria su situacijomis, kai specialiosios tarnybos uždelsia atvykti dėl joms sudarytų kitų vairuotojų trukdžių – užstatyto privažiavimo ar kliūčių kelyje. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai policijos pareigūnai susiduria su trukdžiais greitai reaguoti į iškvietimą apie vagystę, o ilgapirščiai gauna daugiau laiko ir spėja pabėgti.
-
Trikojai nerimą kelią ir pavyzdingiems vairuotojams: ką daryti, jei gavote baudą, nors KET nepažeidėte?
-
Vaizdas pro policijos automobilio langą: nubausta beveik 19 tūkst. vairuotojų, o dažnas vis tiek tai daro
-
Užstatyti automobiliai ir atlenkti valytuvai gali kainuoti ne tik pažeidusiam KET, tačiau ir panorusiam jį pamokyti
-
Eismo kultūros specifika: kas sieja ir skiria Lietuvą, Vokietiją ir Turkiją
Susidūrus su parkavimo vietų trūkumu A. Žiukelis pataria ieškoti galimų išeičių ir nesistengti įtilpti į kiemą bet kokia kaina. Pavyzdžiui, Vilniuje, centrinėje miesto dalyje gyvenantiems žmonėms registracijos adresas suteikia galimybę už simbolinį mokestį tam tikru atstumu nuo gyvenamosios vietos palikti automobilį mokamose vietose gatvėse. Galbūt derėtų įvertinti ir turimų transporto priemonių skaičių ar galimybę rinktis alternatyvius judėjimo būdus.
„Į pagalbos ar paslaugų teikimą susitelkusios tarnybos, tikėtina, nepuls pirmiausiai rinkti parkavimo pažeidimo įrodymų, bet tai nereiškia, kad taip galite elgtis ir toliau. Pagalvokite apie tai, kad medikų, ugniagesių pagalbos, kai svarbi kiekviena minutė ar net sekundė, kitą kartą gali prireikti ir jums. Taip pat nemalonu gyventi su perpildytais atliekų konteineriais, kurių nepasiekia vežėjai. Jei kiti gyventojai nuo tokių dalykų pavargo, jie turi tikrai plačias galimybes pranešti apie automobilių statymo pažeidimus, todėl nenustebkite, jei su jumis susisieks pareigūnai perspėti arba būsite informuotas apie jums iškeltą administracinio nusižengimo bylą bei galiausiai nubaustas bauda“, – perspėja specialistas.
Jis pataria vadovautis sveiku protu ir neužmiršti įvertinti, ar paliekamas automobilis netrukdo kitiems vairuotojams, ar šalia priparkuotų automobilių vairuotojai sugebės atsidaryti dureles ir patekti į savo automobilį, ar užtenka vietos pėstiesiems praeiti. Kur kas rečiau galvojama, ar tilps didesnė transporto priemonė, pavyzdžiui, gaisrinė ar greitoji, nors skubios ir neatidėliotinos pagalbos gali prireikti bet kuriuo momentu.
