Vyriausybė trečiadienį patvirtino Kelių eismo taisyklių pakeitimus.
Sprendimais numatyta, kad pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, „turi vengti bet kokių veiksmų“, kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos, įskaitant ir naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis.
Vairuotojai nuo šiol turės praleisti ne tik į perėją jau įžengusį keleivį, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto „stovintį ir laukiantį galimybės įžengti“ pėsčiąjį.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ekspertas: ar mobilieji telefonai kenkia pėsčiųjų saugumui?
Administracinių nusižengimų kodeksas už šiuos pažeidimus pėstiesiems numato baudą nuo 20 iki 40 eurų, jei asmuo nėra baustas, jam gali būti skirta pusė minimalios baudos, t.y. 10 eurų.
„Turbūt visi sutinkame su tuo, kad pėsčiųjų, kertančių perėjoje kelią, gatvę, dėmesys ne visuomet sutelktas į tai, kaip jie dalyvauja eisme. Bet kurie žingsniai, kurie įpareigoja pėstįjį atsakingiau elgtis perėjoje, turėtų būti teigiamai vertinami. Laukiame teigiamų rezultatų. Be abejo, manau, avaringumas turėtų sumažėti“, – BNS sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas V.Grašys.
V.Grašys pritaria pradedančiųjų leistino greičio didinimui
Jis nežada išskirtinio policijos dėmesio stebint, kaip eismo dalyviai laikosi pakeitimų – pasak jo, tam yra ir savivaldybių vaizdo stebėjimo sistemos.
„Pirmiausia, taisyklės reikalingos visiems eismo dalyviams – pėstiesiems, automobilių vairuotojams, dviratininkams. Po to, galbūt, reikėtų galvoti, kad būtina kontroliuoti, žiūrėti, kaip jų paisoma. Tai – ne vien policijos funkcijos, yra daug techninių galimybių“, – teigia V.Grašys.
Kelių policijos vadovas tvirtina, kad pėstieji, ypač didmiesčiuose, susiduria su kliūtimis, kaip pereiti judrią gatvę net ir esant nereguliuojamai pėsčiųjų perėjai, todėl tikisi, kad naujos priemonės padės problemą išspręsti.
V.Grašys taip pat pritaria pradedančiųjų vairuotojų leistino greičio didinimui.
„Manau, kad sutinkame su tuo, kad gerėjant infrastruktūrai, kelių būklei, galima greitį šiek tiek padidinti, juolab, kad tai nėra žymus padidinimas“, – kalbėjo pašnekovas.
Draudžiama įvažiuoti į perėją, kai joje – grūstis
Trečiadienį Vyriausybė taip pat nustatė, kad įvažiuoti į pėsčiųjų perėją bus draudžiama, jei už jos yra grūstis.
Tarp naujovių – draudimas vairuotojams įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, nustatyta rekomendacija, kad vairuotojai, apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, paliktų bent 1 metro atstumą, jei važiuoja iki 50 km/h, ir 1,5 metro atstumą, jei greitis didesnis nei 50 km/val.
Taip pat atsisakyta keisti automagistralių ženklinimą – anksčiau buvo numatyta, kad 2020-aisiais žalio fono kelio ženklai būtų pakeisti mėlynais, kaip šiuo metu žymimi greitkeliai. Nutarta, kad šis pakeitimas per brangiai kainuotų.
Pakeitimais numatyta didinti leistiną greitį pradedantiesiems vairuotojams arba dar tik besimokantiems vairuoti ar laikantiems vairavimo egzaminą. Nuo šiol šiems asmenims, vairuojantiems motociklus, lengvuosius automobilius, automagistralėse bus leidžiama važiuoti iki 100 km/val. greičiu (buvo 90 km/val.), greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu (visuose iki šiol buvo 70 km/val.). Pakeitimai negalios tik keturračiams motociklams.
Didinamas leistinas greitis ir autobusams, krovininiams automobiliams greitkeliuose.
„Jei mokykliniai autobusai dabar turi važiuoti 70 km/val., tai dabar jie galėtų važiuoti 80 km/val., nes kitu atveju formuojasi spūstys. Matome pagal kitų šalių praktiką, kad įvedus pakeitimą, sumažėtų spūsčių“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Taisyklėse atsisakyta atskiros elektromobilio sąvokos paliekant nuorodą į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kur ši transporto priemonė apibrėžta.
Vyriausybė nurodo, jog pakeitimus inicijuoja daugiausiai siekiant pagerinti pėsčiųjų saugumą – jie sudaro penktadalį visų žūstančiųjų keliuose. Pernai mirtinai sužaloti 68, per aštuonis šių metų mėnesius – 42 pėstieji, 11 jų buvo partrenkti pėsčiųjų perėjose.
