Įprastas hibridas (Full hybrid)
Pavyzdžiui, „Toyota Corolla hybrid“. Arba klasika – „Toyota Prius“. Tai automobilis, turintis vidaus degimo variklį (benzininį arba dyzelinį), elektrinį motorą ir nedidelę bateriją. Įprasto hibrido krauti nereikia, automobilis pats pasikraus naudodamas elektrinį motorą, kuris stabdymo energiją perduoda į bateriją. Elektrinis motoras krauna bateriją panašiu principu, kaip kraunama ir dviračio šviesa – su dinama: ratai sukasi, o dinama verčia lempą šviesti. Hibridui važiuojant į priekį, elektrinis motoras duoda energijos, o stabdydamas ją gražina atgal į bateriją.
O kada hibridas nenaudoja benzininio ar dyzelinio variklio? Elektra padeda startuoti nuo šviesoforo ir vidaus degimo variklį pradeda naudoti tik įsibėgėjus, tad varikliui nereikia vargti ir išjudinti automobilio iš vietos. Taip pat elektrinis motoras leidžia jūsų benzininiam varikliui pailsėti ir ima energiją riedant nuo kalno ar artėjant prie šviesoforo.
Automobilis pats nusprendžia, kada naudoti elektrą, o kada vidaus degimo variklį. Su įprastu hibridu įmanoma nuvažiuoti keletą kilometrų naudojant vien elektrą. Tačiau būtent ir naudojame žodį „įmanoma“, nes vien elektra jūs turėsite važiuoti be galo lėtai, jeigu norite, kad pavyktų įveikti tą keleto kilometrų atstumą nenaudojant vidaus degimo variklio.
Įkraunamas hibridas (Plug-in hybrid)
Pavyzdžiui, „Hyundai Ioniq“. Tai automobilis, turintis vidaus degimo variklį, elektrinį motorą ir įkraunamą bateriją. Įkraunamą hibridą reikia krauti ir papildomai, nes automobilis gali naudoti vien elektros motorą važiuojant. Jis taip pat gali krautis riedant mieste ar stabdant. O likus mažai procentų baterijos, automobilis veiks kaip įprastas hibridas.
Su šio tipo hibridu elektra įprastai galima važiuoti iki 50 kilometrų atstumą. Vien elektra galima pasiekti 90 km/h, o su kai kuriais įkraunamais hibridais galima pasiekti 130 km/h. Šio tipo automobilį galima naudoti kaip elektrinį automobilį ar kaip hibridą, kuriam elektrinis variklis duos daugiau galios, o ne ekonomiškumo. Žmogus gali pats pasirinkti, kaip jis nori naudoti esamą energiją. Laisvė mums patinka.
Įkraunamą hibridą (PHEV) turėtų rinktis žmogus, kuris turi galimybę namie ar darbe jį pasikrauti. Jeigu dažniausiai nuvažiuojamas atstumas yra mažesnis negu 50 kilometrų per dieną, tai benzininio variklio naudoti beveik nereikės. Jeigu norėsite nuvažiuoti didesnį atstumą – ne problema, automobilis naudos benzininį variklį.
Įkraunami hibridai yra brangūs automobiliai ir gali būti bent 30 procentų brangesni nei įprasti.
Problemos dėl bagažinės talpos
Baterija yra itin svarbi kiekvieno iš tinklo įkraunamo hibridinio automobilio detalė, tačiau ji gali tapti ir pastebimu trūkumu. Tai ypač aktualu kalbant apie automobilio praktiškumą, kurį daugiausia lemia salono erdvė ir bagažinės talpa.
Abiem rodikliams netinkamai sumontuota baterija turi neigiamą įtaką, tačiau gamintojai randa vis geresnių sprendimų, kaip šią problemą išspręsti. Ir ypatingai palankiai šie sprendimai priimami universaliuose automobiliuose, kurių praktiškumas yra viena svarbiausių savybių besirenkantiems tokius modelius.
Vienu geriausių pavyzdžių, kaip elektrifikuoti automobilį ir tuo pat metu išsaugoti jo praktiškumą, tapo naujosios kartos „Peugeot 308“ hečbekas ir ypatingai „Peugeot 308 SW“ universalas. Šie modeliai siūlomi su dviem skirtingomis – 180 ir 225 AG galios – įkraunamosiomis hibridinėmis jėgos sistemomis, kuriose 81,2 kW galios elektros motorui energiją tiekia 12,4 kWh talpos baterija.
Akumuliatorius ir nemaža dalis elektros įrangos sumontuota po galinėmis automobilio sėdynėmis. Taip Prancūzijos gamintojo inžinieriams pavyko išsaugoti 548 litrus siekiančią universalo bagažinės talpą.
Todėl „Peugeot 308 SW“ įkraunamojo hibrido bagažinės tūris, lyginant su vidaus degimo variklius turinčiomis versijomis, yra tik 60 litrų mažesnis, ir šis rezultatas – geriausias visame segmente.
Palyginimui, „Cupra Leon e-Hybrid“ bagažinės talpa siekia 470, „Mercedes-Benz CLA 250e Shooting Brake“ – 454, o „Škoda Octavia iV“ – 490 litrų. „Škoda“ modelio bagažinės talpą hibridinė įranga sumažina net 150 litrų, ir tai išties skausmingas kirtis automobilio praktiškumui.
Daugelis net nepajustų skirtumo
Vaizdo kanalo OEV.LT įkūrėjas ir elektrifikuoto transporto entuziastas Tadas Ratkevičius pažymi, kad, spręsdami baterijos ir likusios elektros įrangos montavimo klausimus, inžinieriai pasitelkia išradingus sprendimus. Anot jo, atskirais atvejais gamintojai įkraunamuosiuose hibriduose netgi įrengia mažesnės talpos degalų bakus arba nemontuoja bagažinėse žemųjų dažnių garso kolonėlių.
„Taip, žiūrint į skaičius, įkraunamojo hibrido bagažinė visada bus šiek tiek mažesnė, tačiau baterijos montuojamos taip, kad vidutinis vartotojas to nė nepajustų. Niekas juk kasdien neužkrauna bagažinės nuo grindų iki pat lubų. Be to, visi gamintojai puikiai supranta, kiek svarbus daugumai klientų praktiškumas, todėl visą montuojamą įrangą stengiasi kuo mažiau įterpti į saloną ar bagažinę“, – dėsto pašnekovas.
Keliauti automobiliu mėgstantiems žmonėms, kurie nerimauja net ir dėl nežymiai sumažėjusio bagažinės tūrio, T. Ratkevičius siūlo paprastą sprendimą – stogo bagažinę. Leisdamasis į keliones elektrifikuotu „Volkswagen Passat“, tokia galimybe naudojasi ir pats. Iš patirties jis taip pat gali patvirtinti – degalų sąnaudų prieaugis nėra itin pastebimas.
„Mano vertinimu, sumontavus stogo bagažinę, degalų sąnaudos ūgteli ne daugiau nei 10 proc. Turint omenyje, kiek sutaupoma vairuojant įkraunamąjį hibridą, toks skirtumas visiškai nereikšmingas. Apskritai, manau, kad tai neturėtų būti priežastis nesirinkti tokio automobilio“, – drąsina pašnekovas.
Pranašesni ir ilgose kelionėse
T. Ratkevičius pasakoja, jog įkraunamasis hibridas – idealus pasirinkimas žmonėms, vis dar nedrįstantiems pirkti elektromobilio. Pats 80 proc. kasdienių kelionių jis įveikia naudodamas vien elektros variklį ir bateriją. Pašnekovo teigimu, įkraunamojo hibrido privalumai atsiskleidžia ne tik mieste, bet ir tolimesnėse išvykose.
„Ilgose kelionėse, pasibaigus energijos atsargoms, iš tinklo įkraunamas hibridas vis tiek veikia įsikraunančiojo hibrido režimu. Iš 1 000 kilometrų maždaug 200 galima nuvažiuoti vien elektros režimu, todėl akivaizdu, kad tokio automobilio degalų sąnaudos bus gerokai menkesnės nei vien tik vidaus degimo variklį turinčio modelio. Ir tam netgi nereikia sustoti įsikrauti baterijos – užtenka vien energijos regeneracijos stabdant“, – konstatuoja apžvalgininkas.
Pavyzdžiui, net 360 AG galią ir 520 Nm sukimo momentą išvystantis iš tinklo įkraunamas hibridinis „Peugeot 508 PSE“ idealiomis sąlygomis gali sunaudoti vos 2 litrus benzino 100 kilometrų (pagal WLTP skaičiavimus).
Skaičiai dar įspūdingesni, kai kalbame apie įkraunamąjį hibridinį „Peugeot 308“ – priklausomai nuo pasirinktos hibridinės sistemos, jam gali pakakti 1,1-1,2 litro benzino šimtui kilometrų nuvažiuoti. Suprantama, šie parametrai priklauso nuo išankstinio baterijos įkrovimo, keleivių skaičiaus, bagažo tūrio, oro sąlygų ir kitų važiavimo parametrų, taip pat – ir vairuotojo elgesio.
Analogiškus rezultatus gali demonstruoti daugelis įkraunamųjų hibridinių modelių.
Nors tokie modeliai tebėra pastebimai brangesni už įprastus automobilius, tačiau jau penkerius metus elektrifikuotą modelį vairuojančio T. Ratkevičiaus skaičiavimais, netingint kas vakarą įkrauti baterijos, pakanka kasdien nuriedėti 40 kilometrų elektros režimu tam, kad pigesnė eksploatacija atsvertų didesnę pradinę įsigijimo kainą.
Daugumai naujos kartos įkraunamųjų hibridų 40 kilometrų – anaiptol ne riba. Daug naujų modelių pagal WTPL testus viena įkrova įveikia iki 60-70 kilometrų atstumą. Tai yra pagrindinė priežastis, leidžianti pasiekti įspūdingai mažas degalų sąnaudas.
