Išnagrinėjusi dviejų pastarųjų metų eismo įvykių statistiką draudimo bendrovė BTA pastebėjo, kad kelias dienas po laiko persukimo stipriai padaugėja eismo įvykių.
„Ir pernai, ir 2018-aisiais eismo įvykių skaičius kelias dienas po laikrodžio rodyklių pasukimo valanda atgal buvo maždaug 50 proc. didesnis nei kelios dienos iki perėjimo prie žiemos laiko. Nors laikas sukamas iš šeštadienio į sekmadienį, kad žmonės spėtų persiorientuoti ir adaptuotis, akivaizdu, kad tam tikras poveikis avaringumui vis dėlto išlieka ilgiau“, – sako bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
SUSKAIČIAVO: Kiek padidėja avaringumas persukus laikrodžius
Paprastai manoma, kad pavasarinis laiko persukimas valanda į priekį sukelia daugiau neigiamų pasekmių, nei perėjimas prie žiemos laiko, kai žmonės gauna galimybę pamiegoti valanda ilgiau. Vis dėlto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad valandos pokytis, nesvarbu, ar laikas sukamas į priekį, ar atgal, gali turėti ne tik neigiamą įtaką žmonių savijautai, bet ir padidinti eismo įvykių skaičių.
Draudimo eksperto teigimu, prie išaugusio avaringumo šiuo laikotarpiu prisideda ir tai, kad persukus laiką, vairuotojai ir į darbą, ir iš jo dažniausiai jau važiuoja tamsoje. Be to, eismo sąlygas blogina ir vis žiemiškesniais tampantys orai, prasidedančios šalnos, plikledžiai ir krituliai.
Nors kasmet persukus laikrodžio rodykles eismo įvykių skaičius šokteli, šiemet galime sulaukti pokyčių. Dėl susiklosčiusios koronaviruso situacijos ir darbo iš namų eismo įvykių skaičius įvedus žiemos laiką gali išlikti panašus ar išaugti ne taip stipriai.
„JAV atliktas tyrimas parodė, kad perėjimas prie žiemos laiko kelia padidintą riziką pėsčiųjų saugumui keliuose – intensyvaus eismo metu vakarais pėstieji po laiko persukimo tris kartus dažniau pakliūva į nelaimingus atsitikimus nei prieš laiko pasikeitimą. Tyrimą atlikę mokslininkai svarsto, kad taip nutinka, nes nei pėstieji, nei vairuotojai nespėja greitai prisitaikyti prie laiko persukimo“, – pateikia pavyzdį draudimo ekspertas.
Jis sako, kad laiką dukart per metus sukiojame jau daug metų ir turėtumėte būti prie to pripratę, tačiau tai vis tiek yra pokytis, į kurį didžioji dalis žmonių reaguoja neigiamai. Europos Komisija 2018-aisiais atliko tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 4,6 mln. respondentų, ir net 84 proc. pasisakė prieš laiko sukiojimą.
„Savo ruožtu mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad pirmosiomis dienomis po laiko persukimo padidėja įvairių širdies problemų paūmėjimo tikimybė, žmonės dažniau skundžiasi suprastėjusia nuotaika, apetito pokyčiais, pakitusiu miego režimu. Akivaizdu, kad biologinio organizmo laikrodžio taip lengvai, kaip kabančio ant sienos, persukti neįmanoma“, – aiškina A.Žiukelis.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad išmaniuosiuose įrenginiuose laikas persukamas savaime, tačiau automobiliuose tik kartais pasitaiko tokios protingos sistemos. Tad vairuotojai turėtų nepamiršti to padaryti rankiniu būdu ir taip išvengti netikėto streso kuriuo nors momentu pamačius visa valanda vėlesnį laiką. Ekspertas taip pat pataria vairuotojams po laiko persukimo keletą dienų būti itin atidiems kelyje ir labiau stebėti ne tik savo vairavimą, bet ir kitus eismo dalyvius.
Šiemet laikrodžio rodykles galbūt persuksime jau vieną iš paskutinių kartų, nes pernai Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kad ES šalys narės nuo 2021 metų laiko nebesukiotų, o pasirinktų joms priimtinesnį – vasaros arba žiemos laiką ir juo gyventų nuolat. Tiesa, pavasarį pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija kiek pristabdė šio klausimo svarstymą, tad galutinis sprendimas dėl to dar nėra priimtas.
