Po plastinės operacijos „Subaru XV“ neprarado savo DNR

Pirmas žvilgsnis

Pažvelgus į „Subaru XV“, gali susidaryti įspūdis, jog tai dar vienas nuobodus, nulaižytų kėbulo linijų miesto visureigis, kokių šiomis dienomis gatvėse tiršta.

Tačiau pirmasis įspūdis yra apgaulingas. Ganėtinai greitai įsibėgėjantis, labai jautrus akceleratoriaus paspaudimui, gerai valdomas posūkiuose ir erdvus, – tokį vaizdą susidariau po pirmų dešimčių kilometrų. Tačiau gana greitai prisimeni, kad žodis „Subaru“ – tai tarsi keturių varomų ratų sistemos sinonimas.

Dainiaus Cuberos nuotr./Atnaujintas „Subaru XV“

Ir čia ji yra puiki. Ko gero, neprilygstama. Šiame automobilyje ji dirba visą laiką, santykiu 60:40. Į kalnus ir purvynus ji šoka kaip žiogas. Žinoma, į visišką „pelkę“ ar stambaus žvyro krūvą net ir „Subaru“ visų varomų ratų sistemai įlipti jau darosi sudėtinga.

Bandytame automobilyje sumontuotas „Boxer“ benzininis variklis. „Boxeriai“ ką tik atšventė savo pusšimčio metų jubiliejų. Vien jau tai, kad 50 metų iš eilės „Subaru“ montuoja vien tokio tipo opozicinius variklius, sufleruoja apie geras jų savybes: žemą masės centrą, protingą degalų suvartojimo kiekį ir gerą važiavimo kokybę.

Pagrindinis „Boxer“ variklio pliusas – beveik nejuntama variklio vibracija ir dėl horizontalaus cilindrų išdėstymo, mažas svorio centras. Šis automobilis yra bene vienintelis savo klasėje, kurio visų varančiųjų ratų sistema dirba nuolatos. Daugeliui atrodo, kad dėl to XV naudos daug degalų. Tačiau tai nėra tiesa, net montuodami šią unikalią sistemą XV inžinieriai išsaugojo nedidelį automobilio apetitą.

Šis visureigis sveria maždaug pusantros tonos, o bandomame modelyje sumontuotas dviejų litrų darbo tūrio, 150 arklio galių motoras, kartu su automatine pavarų dėže – variatoriumi. Geriausias degalų sunaudojimo rezultatas, nebandant siekti rekordo – apie 7 litrai benzino, šimtui kilometrų. Tenka pripažinti, rezultatas – išties geras.

Tik vienas bet

Dainiaus Cuberos nuotr./Atnaujintas „Subaru XV“

Kodėl variatorius? Vienintelis logiškas paaiškinimas, kodėl automobilių gamintojai, automatinę pavarų perjungimo sistemą renkasi variatorių yra ta, kad tai yra pigiausia išeitis.

Visą „Boxer“ variklio žavesį užgožia tik ši pavarų dėžė. Variklis daro šį automobilį labai vikrų, greitai įsibėgėjantį, taip pat skleidžia malonų garsą, tačiau ilgesnė kelionė, ypač per kalnuotą vietovę dėl šios pavarų dėžės tampa erzinanti.

Gana dažnai tenka pamiršti pastovaus greičio palaikymo sistemą. Važiuojant ilgoje kelionėje, optimalus pasirinkimas tarp tvarkingo vairavimo ir gerų degalų sąnaudų yra minėtoji sistema. Tačiau ne tada, kai toks puikus variklis yra suporuotas su ne tokia puikia pavarų dėže.

Paprastai tariant, važiuojant penkta pavara į kiek statesnę įkalnę, negu lygus kelias, jos įveikti minėta pavara jums nepavyks, pavarų dėžė pati pasirinks ketvirtą pavarą, ar tiesiog didins variklio sūkius. Dėl tokių pavarų šuolių, suvartotų degalų skaičius gali būti didesnis nei tikėjotės, o ir didėjantys variklio sūkiai skleis nemalonų zyzimą.

Dar vienas minusas, kuris jaučiamas dėl CVT – ganėtinai stipriai vėluojanti reakcija į akceleratoriaus paspaudimą ir labai ryškiai juntamas pavarų perjungimas.

Du ekranai

Labai keistas „Subaru“ informatyviųjų sistemų pasirinkimas: du ekranai. Vienas mažesnis, o kitas didesnis. Vienas prietaisų skydelio viršuje, kuriame pateikiama tikrai nemažai informacijos, galbūt net per daug. Kitas, įprastoje vietoje, kuriam priekaištų neturiu.

Viršutinis ekranas valdomas atskiru mygtuko paspaudimu į viršų ir į apačią, kuris įtaisytas prietaisų skydelio viduje. Keista, kodėl tokį sprendimą „Subaru“ vadina patogiu, kadangi perprasti kas gali būti valdoma vairo mygtukais ir kokią informaciją pasiekti mažuoju ekranu – sudėtinga.

Visgi žvelgiant iš praktiškumo pusės, teigti, kad salonas ir visa jo ergonomija yra praktiškas, būtų tikrai teisinga. Vietos bagažinėje su kaupu, o sulankstytos galinės sėdynės sukuria labai daug vietos daiktams. Erdvaus ir ergonomiško salono įspūdį dar labiau sustiprina puiki garso izoliacija.

Konkurencija – didelė

Dainiaus Cuberos nuotr./Atnaujintas „Subaru XV“

Vadinamajame pseudovisureigių ir visureigių kategorijoje, išsirikiavę bene 20 automobilių, kurie savo dydžiu yra panašūs į „Subaru XV“. Tačiau šitoje vietoje XV turi didžiulį pranašumą. Nesuklysiu, jeigu daugiau negu pusę iš 20 modellių pavadinsiu ne visureigiais, o niekureigiais, arba nevisureigiais.

Jau tapo įprasta, kad visureigiais vadinami automobiliai, turintys žemą prošvaisą, ir neturintys keturių varomų ratų sistemos. Tarp tokių automobilių, XV rikiuojasi stovėdamas visa galva aukščiau.

Bene realiausias ir didžiausias šio automobilio konkurentas, kitas automobilis, kuris pelnytai gali vadintis visureigiu – „Jeep Renegade“. Pastarojo bazinė komplektacija yra keliais šimtais eurų mažesnė. Tačiau norint pelnytai vadintis visureigiu, privalu turėti visų keturių ratų varomą sistemą.

Šią sistemą „Jeep Renegade“ modelyje turi tik variantas, kurio kaina prasideda nuo beveik 25 tūkstančių eurų. Tai jau bene 5 tūkstančiais didesnė suma, negu visų keturių varomų ratų sistemą bazinėje komplektacijoje turintis „Subaru“. Tačiau „Jeep“ pavarų dėžė – ne variatorius, tad pliusas į „Jeep“ pusę. Bet yra beveik 100 procentų tikimybė, kad jeigu „Jeep“ pavarų dėžė būtų CVT, tai „Subaru“ vis tiek būtų aukščiau, nes japoniškos CVT dėžės, kone geriausios iš kitų konkurentų savo savybėmis.

Dėl kainos ir važiavimo savybių XV galima vadinti geriausiu savo segmento automobiliu. Tačiau norintiems pirkti tokį automobilį, labai siūlyčiau išbandyti „Boxer“ variklio ir mechaninės pavarų dėžės tandemą, kadangi variatorius, tikrai ne pats geriausias pasirinkimas tokiam geram automobiliui.

Ko gero, reiktų pakoreguoti vieną pirmųjų šios apžvalgos sakinių: „Gal vis gi nereikia atnaujinti to, kas ir taip yra gerai ?“. Kadangi „feisliftinta“ (patobulinta) pavarų dėžė būtų aukso viduriukas šiam automobiliui. Įdomu, kaip „Boxer“ variklis draugautų su automatine, dviejų sankabų dėže.

Bandyto automobilio techniniai duomenys:

Atnaujintas „Subaru XV“

+16