„Matome, kad egzistuoja principinės kelių infrastruktūros finansavimo problemos“, – sako Valdas Sutkus, LVK prezidentas.
Pirmoji problema, anot jo, yra tai, kad daug kalbama apie automobilių turėjimo, taršos ir pan. mokesčius, argumentuojant, kad surinktos lėšos būtų skirtos Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP). Visgi, tikina V.Sutkus, pamirštama, kad tokį mokestį susimoka visi, mokėdami degalų akcizą, tačiau tik dalis surinktų lėšų skiriama tam, kam numatyta – keliams.
Skiriama ne viskas, kas privaloma
„Pavyzdžiui, pernai pagal įstatymą turėjo būti skirta 65 proc. iš degalų akcizų surinktų lėšų KPPP, tačiau buvo skirta vos 55 proc., – nurodė LVK prezidentas, pridurdamas, kad, konfederacijos nuomone, nėra ilgalaikio ir detalaus KPPP planavimo. – Faktiškai, planuojama metams į priekį. Viešiesiems pirkimams reikalingi dokumentai pradedami ruošti tik patvirtinus konkrečių metų KPPP biudžetą.“
LVK skaičiavimu, 2016 m. KPPP buvo skirta 50 mln. eurų mažiau nei privalėta. Pernai – apie 30 mln. eurų mažiau.
Tai lemia, sako V.Sutkus, kad dokumentų rengimas, pirkimai, sutarčių pasirašymas užtrunka tiek ilgai, kad darbai nusikelia kone į kitus metus. Užuot, pabrėžia LVK prezidentas, būtų pradėti tvarkyti bent jau vėlyvą pavasarį, darbų imamasi rugsėjo mėnesį.
„Tada skubama, nespėjama, orai keičiasi ir kelių kokybė prastėja. Be to, kai darbai prasideda rudenį, projektai vėluoja, nėra spėjama panaudoti visų numatytų lėšų. Tai reiškia, kad įmonės negali planuoti realios darbų apimties“, – aiškina V.Sutkus.
Iliustruodamas jis pateikia pavyzdį: nors žvyrkelių asfaltavimas yra vienas strateginių tikslų, iki šių metų gegužės 29-osios buvo pasirašyta sutarčių, apimančių 71,2 km ilgio žvyro ruožų išasfaltavimą. Tai, anot V.Sutkaus, tėra penktadalis šiemet numatytų išasfaltuoti vieškelių.
„Tai reali iliustracija apie tai, kas vyksta sektoriuje. Darbai, matyt, vėl persikels į vėlyvą rudenį“, – pastebi V.Sutkus.
Panaši situacija, anot LVK, ir kalbant apie asfaltuotų kelių priežiūrą. Skaičiuojama, kad per metus spėjama atnaujinti vos 200 reikalingų ruožų, nors turėtų būti padaroma penkis kartus daugiau.
„Kasmet turime maždaug 800 reikalingų remontuoti ir atnaujinti asfaltuotų kelių deficitą“, – kalba V.Sutkus ir priduria, kad Pasaulio banko tyrimas yra parodęs, jog ypatingai uždelsus atlikti kelio remonto darbus, jie gali pabrangti iki 10 kartų.
Prastėjančius rodiklius, anot LVK, patvirtina ir Globalaus konkurencingumo ataskaitos duomenys. Jei prieš ketverius metus Lietuva pagal kelių infrastruktūros kokybė reitinge užėmė 34-ąją vietą (iš 148), pernai šalis nusmuko iki 37-osios vietos (iš 137).
Sektorius traukiasi
V.Sutkus pabrėžia, kad vis smulkėja ir ilgiau užtrunka viešieji pirkimai. Pavyzdžiui, šiemet iki gegužės 28-osios Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) buvo pasirašiusi sutarčių už 45,75 mln. eurų, kas sudaro tik 12,6 proc. visų šiemet KPPP numatytų lėšų.
Anot LVK prezidento, tokie tempai lemia, kad transporto infrastruktūros sektorius susitraukė.
„Jei perskaičiuotume ikikrizinių, 2008-ųjų, metų darbus šių dienų kainomis, 2017 m. darbų apimtys vis dar buvo trečdaliu mažesnės nei tuomet. Ir ne tik tai. Įvertinus keturių pagrindinių transporto infrastruktūros statybos įmonių pardavimų apimtis, 2017-aisiais jų patirtų nuostolių vidurkis siekia apie 5 mln. eurų“, – kalba V.Sutkus.
Pastabų LVK turi dėl vykdomų viešųjų pirkimų, kurie ne tik ilgai tęsiasi, bet yra ir pernelyg smulkūs. Anot V.Sutkaus, dabar viešieji pirkimai jam primena žiurkių lenktynes.
„Beveik visi organizuojami atsižvelgiant į mažiausią pasiūlymo kainą, todėl logika yra paprasta: visi galvoja, kaip tą kainą sumažinti, o tą padaryti galima tik koreguojant medžiagų kokybę, kas sudėtinga, arba į šešėlį perkeliant darbuotojams mokamus atlyginimus. Nes jeigu įmonė nemažins kainų ir neseks kitų pavyzdžiu, nelaimės pirkimų, neturės darbo ir galės atleidinėti darbuotojus“, – aiškina pašnekovas.
Pasak jo, vykdant viešuosius pirkimus turėtų būti vadovaujamasi ekonominio naudingumo kriterijumi, ne mažiausia kaina, šitaip nebus ir plonesnių kelių, ir tokio didelio šešėlio.
LVK prezidento nuomone, sektoriui nenaudingi ir itin smulkūs viešieji pirkimai. Tokie, pasak jo, lemia, kad į konkursus braunasi įmonės, turinčios vieną ar du darbuotojus, be patirties ir kvalifikacijos.
„Tokios laimi konkursus, o tada ir galvoja, ką daryti. Todėl mes manome, kad šiuo metu viešųjų pirkimų skaidymas į smulkesnes dalis yra per didelis“, – kalba V.Sutkus.
Trūksta darbuotojų
Besitraukiantis sektorius, sumenkusios darbų apimtys lėmė, kad per pastaruosius dvejus metus sumenko dirbančiųjų šiame sektoriuje skaičius. LVK skaičiuoja, kad darbuotojų sumenko trečdaliu – nuo 9 tūkst. iki 6 tūkst.
Bronius Bučelis, Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profsąjungų federacijos pirmininkas, teigia, kad tokie pokyčiai lemia, jog įmonėms tenka ieškoti sezoninių darbuotojų, kurių atrasti – vis sudėtingiau.
