Tai automobilis, kurio naudojimas kasdien – ne kiekvienam įkandamas riešutas. Tai nėra pati praktiškiausia transporto priemonė, toli gražu nėra ir pati greičiausia ar patogiausia, o išlaikymas – ne iš pigiųjų. Ir dar turi titulą, kuriuo didžiuotųsi ne kiekvienas automobilių gamintojas – pirmosios kartos RCZ 2011-aisiais tapo Europos gėjų metų automobiliu.
Įdomu, ar Petras Gražulis žino apie tokį apdovanojimą? Jis pats turi vokišką BMW X5 – ar ne gėda jam vairuoti automobilį, kuris sukurtas kaimynėje Prancūzijoje, gaminančioje gėjams patinkančias tansporto priemones?
 |
| „Peugeot RCZ“ |
Išskirtinumo kaina
Pirmas iš burnos išsprūdęs garsas, pamačius „Peugeot RCZ“, dažniausiai būna „Oo“. Pirmas žodis – „Išskirtinis“. Ne veltui – šis automobilis nėra panašus į jokį kitą. Jo kėbulo forma gali priminti kabrioletą, tačiau fiziškai tai – kupė. Ratlankių dydis būtų tinkamas visureigiui, bet automobilio ilgis – kaip nedidelio hečbeko.
Tas išskirtinumas kainuoja. Kaip jau minėta, automobilis yra, švelniai tariant, nepraktiškas. RCZ dokumentuose minimos keturios sėdimos vietos, tik ten nepaminėta, kad žmonėms skirtos yra tik dvi. Dar dvi – žmonėms, kojas palikusiems už automobilio ar tiesiog nedidelėms kuprinėms.
RCZ pasipuošęs 19 colių skersmens ratais. Įspūdinga. Retas panašaus dydžio automobilis geriausioje savo komplektacijoje gali pasiūlyti tokius didelius ratlankius – pasiūla paprastai prasideda nuo 15 ar 16 ir baigiasi ties 18 colių. O čia standartiniai – 18 colių skersmens.
 |
| „Peugeot RCZ“ |
Vėlgi, tai – nepraktiška. Tokių matmenų padangos kainuoja ne vieną vidutinį atlyginimą, o prastesnius kelius vertėtų pamiršti idant nereiktų išleisti dar vieno vidutinio atlyginimo naujai padangų porai.
Galų gale, tai – „Peugeot“. Jeigu reiktų išrinkti tris dažniausiai anekdotuose minimas automobilių markes, tai šie patektų į „Top 3“ – greta LADA ir „Fiat“. Ne be reikalo – šios markės savo pavadinimų citavimą juokeliuose užsitarnavo ne be reikalo. Senesnių automobilių surinkimo kokybė ir patikimumas paliko gilų įspaudą lietuvių širdyse. Kita vertus, jeigu prancūzas ar italas sugeba sukurti bent jau gražų, tik gal mažiau techniškai tobulą automobilį nei japonas ar vokietis, tai rusas dar nesugeba nei to, nei to.
Suprantamas ne kiekvienam
Visi praėjusiame paragrafe minėti minusai gali būti lengva ranka nubraukti dėl vienos paprastos priežasties – automobilio išvaizdos. Grožis reikalauja aukų, sako po šešių nevalgančios manekenės, o išskirtinis automobilis reikalauja su juo elgtis kitaip nei su passatu.
Jeigu važiavimas gatve stebint ne tik dangų, bet ir asfaltą nėra neįkandama užduotis, RCZ jums tinkamas. Jeigu automobilis nėra skirtas vežioti giminaičiams su bulvių maišais, o tik savininkui ir dar vienam žmogui, RCZ vėlgi yra puikus automobilis. Galų gale, jeigu dešimtys į jus nukreiptų akių gatvėje nepriverčia raudonuoti, o suteikia pasitenkinimą, RCZ yra nuostabus pasirinkimas.
 |
| „Peugeot RCZ“ |
„Peugeot RCZ“ galima prilyginti vynui, kurio butelis kainuoja 100 Lt. Ispaniškų vynų po 10 Lt už „nolsemkę“ išlepintieji niekada nesupras išlavintą skonį turinčio gurmano, mokančio dešimt kartų daugiau „už tokį patį daiktą, tik su kita etikete“.
Lygiai taip pat dauguma aplinkinių „Peugeot RCZ“ įsigijusiam žmogui sukiotų pirštus prie smilkinio ir nesuprantamais žvilgsniais klaustų „Tai kodėl ne prabangi „Škoda“ už tą pačią kainą?“
Suprantu „Škoda“ pirkėjus – jiems tereikia kuo pigiau ir paprasčiau nusigauti iš taško A į tašką B. Ir dar geriau suprantu tokių automobilių kaip „Peugeot RCZ“ pirkėjus, kuriems nusispjaut į praktiškumą. Tokiems užtenka pažiūrėti į RCZ nuotrauką, kad ištartų esminę frazę – „Man šito automobilio reikia“.
