Prasti laikai automobiliams: didieji miestai pristatė didžiausius eismo pokyčius iki 2030-ųjų

Vilnius: gelbėjimo ratai Senamiesčiui

Vilnius yra vienas iš nedaugelio miestų, dar nepatvirtinusių Darnaus judumo plano, tačiau pasak plano koordinatoriaus, bendrovės „Vilniaus planas“ susisiekimo sistemų analitiko Mariaus Berulio, jis jau yra „finišo tiesiojoje“. Vilnius turėjo parengęs griežtesnį ir nuosaikesnį scenarijų. Pavyzdžiui, pirmuoju atveju, planuota, kad taršūs automobiliai negalės įvažiuoti į miesto centrą, Senamiestyje stipriai kils mokestis už automobilių stovėjimą. Po diskusijų su visuomene, ministerija ir Vilniaus savivaldybe pasirinktas „aukso viduriukas“.

„Iš pradžių naudojimąsi automobiliais buvo užsibrėžta sumažinti iki 21 proc. Dabar planą sušvelninome iki 31 proc. Po diskusijų su visuomene galvojame, kad vargu ar iki 2030-ųjų pavyks taip atpratinti žmones nuo keliavimo automobiliais, nes šiuo metu Vilniuje jais atliekama beveik pusė visų kelionių. Tai – gana didelė dalis, kuri kelia įvairias problemas: tarša, spūstys, avaringumas ir taip toliau. Norime apsaugoti nuo taršos ir triukšmo bent jau miesto centrą“, – sako M.Berulis.

Pirmoji priemonė senamiesčio apsaugai – kilpinis eismas. Įvedus tokią tvarką vairuotojams neapsimokės kirsti Senamiesčio, pavyzdžiui, mėginant tiesiog jį greičiau „peršokti“. Automobiliams teks važiuoti aplinkinėmis, vadinamomis „aukštesnės kategorijos“, t.y. intensyvesniam eismui skirtomis gatvėmis. Senamiestyje kils automobilių parkavimo mokestis, jis priklausys nuo to, kiek laiko automobilis stovės ir kokia bus stovėjimo vietos „paklausa“ konkrečioje aikštelėje. Šiuo metu Senamiestyje stovėjimo vietų užimtumas svyruoja apie 95 proc.

„Analizuodami pastebėjome, kad automobiliai paliekami ilgam laikui – tuomet jie užima vietą tų, kurie galbūt atvažiuotų, susitvarkytų reikalus, ir išvažiuotų. Žinoma, kiek kils stovėjimo mokestis – negalime pasakyti, tai priklauso nuo politinės valios“, – pastebi Susisiekimo sistemų analitikas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Automobilių stovėjimo aikštelės ženklas

Dviračiu nuvykti į darbą galimybę turės 90 proc. vilniečių

Artėjant 2030-iesiems Vilniaus Senamiestis virs „mažų CO2 emisijų“ zona – į jį negalės įvažiuoti taršūs automobiliai (kas gali įvažiuoti, priklauso nuo to, kuria Euro standartui pagal CO2 išmetimus priskiriamas automobilis).

„Senos apklausos rodė, kad vilniečiams ne taip rūpi tarša, tačiau šių metų susitikimai parodė, kad jaunimui tai labai aktualu. Tokiam sprendimui pritarė ir Susisiekimo ministerija, netgi skatino kai kuriuos sprendimus priimti greičiau“, – sakė M.Berulis.

Taip pat, nepasiekus reikiamų rezultatų, planuojama aplink Vilniaus senamiestį sukurti nuo taršos apsaugantį žiedą ar netgi kelis tokius žiedus. Tuomet į Senamiestį galėtų įvažiuoti tik mažiausius išmetimus generuojantys, pavyzdžiui, Euro V standarto automobiliai, o į minėtą apsauginį žiedą – Euro III standarto, tai yra taršesni, bet ne patys taršiausi.

Vilniaus viešajam transportui bus skirta dar daugiau „A“ juostų, jos bus kuriamos ten, kur pastebimi didžiausi keleivių srautai. Apklausos rodo, jog dauguma vilniečių būtų linkę vykti į darbą viešuoju transportu, tačiau jiems šiek tiek trūksta autobusų ir troleibuso greičio, kelionės komforto.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Eismas

„Taip pat modernizuosime, atnaujinsime viešojo transporto e-bilietą: į jo sistemą bus įjungti ir Vilniaus priemiesčiai, kitaip tariant, nereikės kelių kortelių, kad galėtum atvažiuoti iš Vilniaus rajono, Trakų rajono į Vilnių, į darbą“, – sakė pašnekovas.

Kadangi Vilniuje kasmet žūsta apie 20 žmonių (dažniausiai – susidūrus lengvajam automobiliui ir dviratininkui ar pėsčiajam), siauriausiose, prie pat daugiaubučių namų vedančiose gatvėse ketinama įvesti įvairias apsaugos priemones, pavyzdžiui, riboti automobilių greitį iki 30 km/h.

Planuojama suformuoti maždaug 65 kilometrų ilgio dviračių takų tinklą, kuriuo iš bet kurio Vilniaus rajono būtų galima numinti į miesto centrą. Kuriamas tinklas leistų 90 proc. vilniečių lengvai pasieki miesto centrą važiuojant dviračiu.

„Numatytos ir papildomos jungtys, pavyzdžiui, pėsčiųjų ir dviratininkų tilto statybos tarp Lazdynų ir Vingio parko, kad dviratininkams nereikėtų važiuoti ratu iki Narbuto gatvės arba per bendrą Lazdynų tiltą“, – sakė M.Berulis.

Vilniaus miesto sav. nuotr./Dviračių takas

Klaipėda – pėsčiųjų miestas

Klaipėdos darnaus judumo planas patvirtintas rugsėjį, tačiau jame dar liko nemažai atvirų klausimų, pavyzdžiui: tramvajus ar greitieji autobusai – kas paskatintų žmones keliauti viešuoju transportu?

Klaipėda, priešingai nei kiti didmiesčiai, jau šiandien gali pasigirti itin didele pėsčiųjų dalimi: kasdien pėsčiomis kelionės tikslą pasiekia trečdalis klaipėdiečių. Pagrindinė miesto problema – jog pietiniai miesto rajonai yra apgyvendinti tankiai, tačiau gyventojų juose mažėja, o šiauriniai rajonai – daugiausia individualių namų gyvenvietės – pasklidę didesniame plote, apgyvendinti retai, tačiau šiuos rajonus renkasi jaunos šeimos, tad ir gyventojų skaičius čia auga. Į besiplečiančias gamybines teritorijas (pavyzdžiui, LEZ zoną) viešasis transportas nevažiuoja arba važiuoja labai retai, o ten koncentruojasi vis daugiau darbo vietų.

Klaipėda, priešingai nei kiti didmiesčiai, jau šiandien gali pasigirti itin didele pėsčiųjų dalimi: kasdien pėsčiomis kelionės tikslą pasiekia trečdalis klaipėdiečių.

„Klaipėdos viešasis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis, prisidėjęs prie plano rengimo, pabrėžė, jog vienas iš svarbiausių sprendimų – greito viešojo transporto sukūrimas.

„Net nepastebima, kad dauguma šiandien priimamų sprendimų orientuojami į asmeninių automobilių vairuotojus, nors turėtų būti – į dviratininkus bei pėsčiuosius. Klaipėdos darnaus judumo planas susideda iš daug priemonių, tačiau, kalbant trumpai, planuojama išplėsti viešojo transporto maršrutų tinklą į priemiestines teritorijas, patobulinti tvarkaraščius. Kita vertus, situacija ir šiandien nėra bloga, nes viešuoju transportu kasdien važinėjasi 29 proc. miestiečių – tai, mano žiniomis, didžiausia dalis, lyginant su visais penkiais didžiausiais Lietuvos miestais: Vilnius, Kaunas svyruoja tarp 25–26 proc.“, – sakė G.Neniškis.

Kurs greitųjų autobusų arba tramvajų „greitkelį“

Klaipėdoje svarstyti trys galimi scenarijai eismo organizavimui: kai senamiestis tampa centru ir kartu – zona be CO2 (kaip jau minėta Vilniaus atveju), antrasis – visame mieste kuriami keli lokalūs centrai, kuriuose gyventojai gali gauti visas reikiamas paslaugas ir trečiasis – per visą miestą vingiuoja greitojo viešojo transporto ašis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Klaipėdos senamiestis

Diskusijose su visuomene nutarta iš visų trijų scenarijų imti geriausias priemones ir jas taikyti.

„Nusprendėme naudoti aplinkos neteršiantį transportą pagrindinėje Klaipėdos miesto ašyje. Pirmoji eismo juosta turėtų būti skiriama greitiesiems autobusams arba tramvajui – moderniam, greitam. Ieškome tokių transporto rūšių, kurios yra greitesnės nei autobusai, talpina daugiau keleivių. Priminsiu, kad 2030-aisiais metais viešasis transportas turi nebenaudoti iškastinio kuro – tai reiškia, kad iš centrinės miesto dalies turi važiuoti tik elektriniai arba hibridiniai autobusai, o kol kas Klaipėda turi tik vieną hibridinį autobusą“, – kalbėjo G.Neniškis.

Jis teigė, jog renkantis greitąjį autobusą arba tramvajų pagrindinei Klaipėdos arterijai (Taikos – Herkaus Manto gatvėms), bus atliekama daug skaičiavimų, analizuojama, kokių infrastruktūros pakeitimų reikės.

Asmeninių automobilių naudojimą ketinama sumažinti iki 26 proc. (šiuo metu jais kasdien važiuoja 36 proc. klaipėdiečių). Tam centrinėje miesto dalyje ketinama riboti automobilių eismą, sukurti daugiau pėsčiųjų zonų. G.Neniškis viliasi, kad jei pėsčiųjų nepadaugės, tai bent jau nesumažės – planuojama pėstiesiems labiau pritaikyti ir šiaurinę Smiltynės dalį, ten riboti automobilių eismą.

Klaipėdoje dviratininkai yra „nykstanti rūšis“ – jų kasdien tėra 4 proc., planuojama šią dalį padidinti iki 9 proc. sutvarkant dviračių takus, sukuriant galimybes dviratininkams, minant per miestą, kuo mažiau susidurti su kitomis transporto rūšimis, sukuriant greitąsias juostas, įdiegiant mieste dalinimosi dviračiais paslaugą, dviračių stovus ir saugyklas.

„Manau, kad labai svarbu, jog darnaus judumo plane numatoma, kokių rezultatų tikimasi. Kitaip tariant, tikslas yra ne įgyvendinti kokią nors priemonę, bet gauti rezultatą – pakeisti žmonių kasdienio keliavimo įpročius. Jei numatytos priemonės bus neveiksmingos, bus ieškoma kitų priemonių. Kiek žinau, jau esame gavę kritikos iš Europos Komisijos – lėšų infrastruktūrai gavome daug, o automobilizacija kaip auga, taip auga“, – sakė G.Neniškis.

Plano rengėjai įvertino kiekvieno klaipėdiečio darbo valandą eurais. Jų skaičiavimais, įgyvendinus visas darnaus judumo plano priemones iki 2030-ųjų bus sutaupyta 55 milijonai eurų (tai sutaupyto laiko kelionėms į darbą finansinė išraiška). Klaipėdos darnaus judumo planą rasite čia.

Panevėžys kenčia nuo nemažėjančio eismo įvykių skaičiaus

Panevėžyje darnaus judumo planas buvo patvirtintas liepos pabaigoje. Pasak šį projektą kuravusios Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės Ievos Skiotienės, jis jau pradėtas įgyvendinti.

Panevėžyje egzistavo panaši problematika, kaip ir daugelyje stambesnių miestų: didžioji dalis darbo vietų, mokyklos ir darželiai sukoncentruoti centrinėje miesto dalyje, todėl prasidėjus darbo dienai dauguma gyventojų iš miegamųjų rajonų juda į centrą, darbo dienai pasibaigus – grįžta atgal.

Penktame pagal dydį Lietuvos mieste beveik pusė gyventojų turi automobilius (439 automobiliai tenka 1000 gyventojų). Panevėžys automobilizacijos lygiu užima trečiąją vietą po Vilniaus ir Kauno. Šiuo metu Panevėžyje įrengtos 3 elektromobilių įkrovimo stotelės ir yra 16 elektromobilių.

Prieš rengiant planą, surengta visuomenės apklausa. Paaiškėjo, kad 90 proc. apklaustųjų turi dviračius, taigi įmanoma plėtoti dviračių takų infrastruktūrą. Taip pat pastebėta, jog per pastaruosius metus 13 proc. krito naudojimasis viešuoju transportu.

Taip pat neramino tai, kad Panevėžyje nemažėja eismo įvykių skaičius, tuo metu, kai kiti didmiesčiai, taikydami įvairias prevencines priemones „karą keliuose“ įstengė sumažinti. Mieste pavojingiausiomis pripažintos Klaipėdos ir Nemuno gatvės. Panevėžio vairuotojai kenčia ir dėl parkavimo vietų miesto centre trūkumo – neretai nėra nė vienos laisvos vietos automobiliui pastatyti.

Vida Press nuotr./Dviratis

Gyventojai nori jaustis saugūs

Pagal naujai patvirtintą darnaus judumo planą savivaldybė tikisi bent 10 proc. padidinti važiuojančių dviračiais skaičių. Tam numatyta įrengti dviračių stovus, naujus dviračių takus, dalinimosi dviračiais paslaugą. Dauguma apklaustų gyventojų teigė, jog nesijaučia saugūs eidami namo pėsčiomis arba važiuodami viešuoju transportu. Todėl, kaip sakė Ieva Skiotienė, ketinama viešosiose erdvėse įrengti vaizdo stebėjimo kameras, atnaujinti apšvietimą visame mieste, taip pat kameras įtaisyti ir autobusuose bei troleibusuose.

Nutarta perorganizuoti eismą kai kuriose gatvėse (pavyzdžiui, Basanavičiaus, Smėlynės, Klaipėdos, Vilniaus), jose įrengiant dviračių eismo juostas ir atskiriant jas arba specialiu žymėjimu arba fiziškai, stulpeliais.

Plane numatyta atnaujinti įvairias viešąsias erdves, aikštes, sutvarkyti teritoriją prie „Ekrano“ marių, pritaikant ją poilsiui ir aktyviam laisvalaikiui. Panevėžio viešajame transporte ketiname įvesti elektroninių bilietų sistemą, stotelėse pastatyti švieslentes, taip pat pasiekti, kad iki 2030-ųjų visi miesto autobusai būtų ekologiški (varomi elektra). Mieste iškils nauja autobusų stotis, taip pat, planuojama, atsiras dalinimosi automobiliais paslaugos tiekėjai. Visus mieste numatytus eismo organizavimo ir erdvių atnaujinimo pokyčius galite rasti čia.

Tauragė ketina net 30 proc. sumažinti naudojimąsi automobiliais

Tauragės miestelis turėjo ne mažesnį iššūkį, nei Lietuvos didmiesčiai – čia 84 proc. gyventojų šiuo metu naudojasi asmeniniais automobiliais. Miestelio darnaus judumo plano rengėjai pastebėjo, kad pėsčiųjų ir dviračių takai šiame miestelyje nesusijungia į bendrą tinklą, taip pat privačių namų kvartaluose vis dar yra nemažai žvyro dangos. Dviračiais Tauragėje šiuo metu atliekama vos 5 proc. kelionių, o viešuoju transportu – vos 3 proc. 8% apklaustųjų renkasi ėjimą pėsčiomis, tačiau pėsčiomis galima nueiti tik trumpus atstumus, paprastai šis keliavimo būdas taikomas kartu su naudojimusi viešuoju transportu.

Tauragės savivaldybė iki 2021-ųjų ketina suremontuoti 10 gatvių, šalia jų atnaujinti pėsčiųjų bei dviračių takus, pagerinti apšvietimą, įrengti lietaus nuotekų sistemas. „Tauragės autobusų parkas“ ketina įsigyti 12 naujų autobusų, 3 iš jų bus elektriniai. Taip pat bus išplėstas Tauragės viešojo transporto maršrutų tinklas. Ketinama daugiabučių namų rajonuose bei miesto centre pastatyti dviračių saugyklas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tauragė

Tauragės Plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė sakė, jog iki 2030 m. siekiama padidinti naudojimąsi viešuoju transportu iki 10 proc., dviračiais – iki 20 proc., pėsčiomis iki 15 proc., o naudojimąsi automobiliais sumažinti iki 55 proc.

Siekiant šių tikslų Tauragėje bus diegiamos intelektualios transporto sistemos, tokios kaip elektroniniai bilietai, elektroninė keleivių informavimo sistema. Ketinama diegti ir plėsti viešojo ir privataus transporto sąveikos sistemas, dviračių infrastruktūrą, pavyzdžiui, įrengti dviračių stovėjimo vietas prie gimnazijų, mokyklų, daugiabučių gyvenamųjų namų, miesto centre. Taip pat planuojama pritaikyti miesto infrastruktūrą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

„Visas šias priemones planuojama įdiegti 2019–2021 metais“, – sakė G.Pukelytė.

Tauragės darnaus judumo planą galite rasti čia.

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus