Aš, tuo tarpu, neturėjau nei vienos „Honda“. Nebuvau ir jų gerbėjas. Nieko prieš, bet tiesiog niekada nežavėjo (skirtingai nei „Honda“ motociklai).
Taip nutiko, kad paskutiniu metu turėjau progų iš arčiau susipažinti su kelių ar kelioliokos metų hondomis ir vis tiek jokios simpatijos. Eilinė japoniška mašina. Tuomet, praėjusių metų konkurse sėdau prie naujo „Civic“ vairo ir nustebau koks jis geras: lengvas, greitas, modernus ir tuo pačiu paprastas. O dar ir atrodo gerai.
Valio, bet galvojau, kad tik „Civic“ toks.
Į naują ZRV lipau be menkiausio lūkesčio, važiavau be jokių ambicijų rasti kažką gero, galvojau kuo gi čia nustebins. Ir visgi nustebino!
Dizainas, nors ir turi gražių atskirų linijų, visumoje man vis dar nėra pats geriausias, tačiau sėdint viduje apima toks pat geras jausmas, kaip tą kartą civice. Salonas nėra ištaigingas, tačiau suręstas iš kokybiškų medžiagų ir pagamintas pagal paprastą ir dėl to labai gerai atrodantį dizainerio brėžinį. Nustatymų valdymas išdėliotas aiškiai ir ergonomiškai, mygtukai patogūs ir intuityvūs, o ekraną baksnoti prisireikia tik kraštutiniu atveju.
BOSE garso sistema groja labai gerai, sėdėjimo pozicija patogi, o hibridinė sistema veikia nepastebimai. Iš tiesų kartais net nesusivoki, važiuoji varomas benzinu ar elektra, o 184 arkliai kasdienai yra labai tinkamas kiekis.
Ir dar „Honda“ sako, kad tai jų sportiškiausias visureigis, tačiau noriu paprieštarauti. Tai vienas komfortiškiausiai važiuojančių automobilių savo kategorijoje. Jame sėdint apima lengvumo ir paprastumo jausmas, ko dažnai pritrūksta naujuose modeliuose. ZRV yra toks automobilis, kurio reikia ir pakanka kasdieniams transportavimosi poreikiams. Žinoma, jis varžosi pačioje aršiausioje kategorijoje – vidutinio dydžio SUV dabar gamina visi, tačiau šis tikrai yra vienas iš gerųjų.
Santykiuose su „Honda“ verčiu naują puslapį, kuriame jau įrašyti „Civic“ ir šis.
Pigiausio modelio kaina – 40 360 Eur.
