„Gediminai, aš jau pas jus, autoservise, prie pietinio Šiaulių apvažiavimo“, – informuoju būsimą pašnekovą. Šis pažada po minutės atlėkti.
Per tą laiką kieme akys užkliūna už stovinčių senų automobilių, kurie laukia savo antrojo gyvenimo. Šalia jų – galingai atrodantis amerikietiškas pikapas.
Į kiemą su darbiniu „kabluku“ atvyksta Gediminas Kairys. Tvirtai paspaudžia ranką ir pasako, kad šioje vietoje yra tik mažytė jo veiklos dalis.
Reikėtų patikslinti, kad čia ne autoservisas. Čia ďažniausiai siuvami automobilių salonai ir kitos apdailos detalės.
Čia taip pat yra savininko kolekcija. Visus tikruosius stebuklus pažadėjo parodyti kitą dieną. O dabar – tik „mersedesus“.
Ne šiaip „mersedesus“. G.Kairys yra tikras 600-osios serijos fanas. Modelis privalo būti su V12 varikliu. Svoris – apie tris tonas. Spidometras rodo 300 kilometrų per valandą. Ir tai – realus greitis tokiam automobiliui.
Kaip savininkas sako – dievina šiuos automobilius ne dėl prabangos, o dėl to, kad žmonija nieko tobulesnio nesukūrė gamybai serijiniu būdu. Visi šie „banginiai“ sukurti maždaug prieš ketvirtį amžiaus, kuomet kokybės atžvilgiu nebuvo taupoma.
Tikra gamykla – tik turėk fantazijos
Kitą dieną gana lengvai pavyko rasti tikrą gamyklą Aukštelkėje, gyvenvietėje visai šalia Šiaulių. Visi čia zuja užsiėmę. Tik vieną kitą juokelį numeta. Kai žurnalistas V.Valiukevičius laimingas išvyksta su su savo „Datsun“ namo, pavyksta pasidairyti po gamyklą atidžiau.
Servisu ar remonto dirbtuvėmis visa tai pavadinti sunku. Žengi pro vartus, o ten – dešimtys katerių. Dalis jų restauruojami, tačiau nemažai ir pagaminama nuo nulio.
Gauni, rodos, visai neblogą rusiško ZIM ar amerikietiško „Cadillac“ kėbulą, nušveiti smėliu ir pamatai, jog iš metalo liko tik kiauras rėtis.
Šalia šio cecho vyrai iš mikroautobusų gamina tikrus kelioninius namelius su miegamaisiais ir mažytėmis virtuvėmis. Taip pat čia buvo sukurtas ne vienas limobusu vadinamas autobusas su šokių aikštelėmis ir barais.
Kitame ceche daugiausia rekonstruojami automobiliai. Kaip? Visaip. Galima atkurti originalų automobilį iki mažiausių smulkmenų, o vėliau su juo dalyvauti senovinių automobilių paraduose.
Gauni, rodos, visai neblogą rusiško ZIM ar amerikietiško „Cadillac“ kėbulą, nušveiti smėliu ir pamatai, jog iš metalo liko tik kiauras rėtis.
Jeigu nori tikslios originalo kopijos, tenka pjaustyti kėbulą mažais gabaliukais ir kiekvieną jų išlankstyti bei suvirinti iš naujo, įstatyti į vietą, šlifuoti, gruntuoti, lyginti, dažyti. Ir taip kantriai, ilgai.
Galima daryti ir kitaip – imi naują motorą, dedi į rekonstruotą arba naujovišką važiuoklę ir užmauni iš plastiko išlietą korpusą. Štai jums ir „Porsche“ replikaras.
Atveži seną originalų modelį pas šiuos meistrus ir padedi programa nupieštą paveikslėlį.
Yra dar vienas būdas turėti kietą automobilį. Atveži seną originalų modelį pas šiuos meistrus ir padedi programa nupieštą paveikslėlį.
Net jei toks automobilis neegzistuoja, meistrai pagamins. Užsakovas svajoja, o meistrai sukuria. Tokius patobulintus ir tuo unikalius modelius mėgsta arabų turtuoliai.
Taip pat tarp turtingų užsakovų yra populiarūs perdaryti ir tuo unikalūs automobiliai. Vieni jų atrodo kaip originalūs istoriniai modeliai, tačiau kažkas ne taip.
Rodos, per gerą sprindį platesnis ir šiek tiek žemesnis. Jei kasdien važinėji su senovine romantika, norisi, kad važiuoklė būtų šiuolaikiška? Dėl šios užgaidos originalūs automobiliai skrodžiami pusiau ir lipdomi iš naujo jau praplatinti.
O būna, kad po meistro prisilietimo pasikeičia automobilio lytis. Tiksliau – markė. Pavyzdžiui, šeštos klasės BMW virsta Volga-21. Na, ne visai tokia pat: žemesne, platesne, galingesne. Beveik tobulas automobilis.
Tik pagalvok – kuo tu gali išsiskirti, jei visi tavo kaimynai gali nusipirkti bet kokios markės prabangų automobilį.
Tokio monstro užsakovas meistriškai save pateisina. Tik pagalvok – kuo tu gali išsiskirti, jei visi tavo kaimynai gali nusipirkti bet kokios markės prabangų automobilį. O taip pat ir restauruoti modeliai jiems neatrodo prabanga. Toks hibridas – idealus, o rusui – ir patriotiškas.
Čia sau ir savo artimiesiems automobilius gamino ne viena pasaulinio lygio žvaigždė. Dažnas užsimano likti nežinomu. Tačiau kai kurie tik ir maudosi visuomenės dėmesyje.
Pavyzdžiui, Rusijos oligarchas Janas Abramovas čia šiuo metu gamina baltą "Mercedes-Benz G-Class" savo žmonai atlikėjai Alsu. Įdėtos dvigubos bagažinės durys, išpjautas panoraminis stogas, AMG apdaila.
Savininkas G.Kairys patikina, kad jo vyrai niekada neriboja užsakovo fantazijos, tačiau niekada nedaro ir nesąmonių. Didžiausia nesąmonė – nekokybiškas darbas.
Beje, koks čia garsas? Lyg avių mekenimas? Gal tai šalia esančio kaimo garsai? Vienas darbuotojas palydi iki šalia esančios nedidelės avių fermos. Tai savininko hobis, kuris tokiai vietai suteikia egzotišką atspalvį
Didžiausia nesąmonė – nekokybiškas darbas.
Tas pats minėtas J.Abramovas kadaise buvo atgabenęs jau Amerikoje restauruotą „Cadillac“. Norėjo, kad kai kuriuos kosmetinius dalykus lietuviai padailintų. Beje, Lietuvos automobilių rekonstrukcijos meistrai giriami visame pasaulyje.
Vyrai išsiaiškino, jog tai ne restauracija, o muliažas – dervomis ir glaistu nuteptas bei gražiai nudažytas daiktas. Jei šeimininkas važinės, rūdys netrukus padarys savo darbą. Apsiėmė su vienintele sąlyga, jog viską atliks iš naujo. Užsakovas pamatė broko nuotraukas ir nė nemirktelėjęs sutiko.
Maloni pažintis su automobilių stebukladariais baigta. Tačiau tai ne pabaiga. Laukite publikacijų apie tai, kaip gimsta unikalūs automobiliai.
