1931 m. pradėjęs veikti Žaliakalnio funikulierius yra vienas iš dviejų tokių keltuvų Kaune, pirmasis mieste ir Lietuvoje, vienas seniausių veikiančių keltuvų Europoje. 1996 m. jis paskelbtas respublikinės reikšmės kultūros vertybe, turinčia istorinę technologinę ir architektūrinę vertę. 1997 m. įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą. 2003 m. Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu.
Apsimoka įmonei labiau, kai neveikia, negu kai veikia ir nuostolius kuria. Labdara miestui.
Žaliakalnio funikulierius 1993 m. buvo privatizuotas, o 2003 m. jį įsigijo ir iki šiol eksploatuoja privataus kapitalo įmonė „Kauno liftai“.
„Apsimoka įmonei labiau, kai neveikia, negu kai veikia ir nuostolius kuria. Labdara miestui. Nes išlaidos jam yra didesnės nei iš jo gaunamos pajamos. Mėnesiui jo išlaikymui išleidžiame apie 5 tūkst. eurų. Iš bilietų surenkame apie 4 tūkst. eurų. Nieko nuostabaus. Savivaldybė, skaitėme, Aleksoto funikulieriui per metus išleidžia apie 140 tūkst. eurų. Nuostoliai, bet nėra kur dingti“, – atvirai kalbėjo įmonės vadovas J.Guzavičius.
Daugiau nei 80-ties metų amžiaus objektas kasmet reikalauja remonto.
„Kai jį įsigijome, viskas buvo kitaip. Keleivių nemažėja, bet atlyginimai kyla. Tuomet algos darbuotojų kelis kartus mažesnės buvo, tad ir išlaikymas mažiau kainuodavo. Stovėjo gal septynerius metus iki mūsų jis nenaudojamas. Pirkome iš bankroto administratoriaus. Atnaujinome, paleidome veikti. Galvojome, bus prestižas įmonei“, – prisiminė J.Guzavičius.
Tačiau pernai birželio 8 d. įvykusi avarija, kurios metu buvo sužaloti iš Šiaulių ekskursijai atvykę mokiniai, tą prestižą nemenkai pagadino. Funikulierius beveik metus laiko stovėjo nejudėdamas.
„Galbūt ir neigiama reklama. Bet, tikiuosi, protingi žmonės supranta, kad žmogiškojo faktoriaus negalime ištrinti. Faktas tas, kad avarijos metu funikulierius buvo techniškai tvarkingas. Tai įrodė tyrimas. Veikė tuo metu 5 vaizdo fiksavimo kameros. Viską tie įrašai ir pasakė“, – paaiškino „Kauno liftų“ vadovas.
Žadėto alkobloko įmonė neįrengė. Tačiau mašinistai kasdien turės atėję į darbą „pūsti“ į alkotesterį ir parodyti jo duomenis vaizdo stebėjimo kameroms.
Startuoja po metų pertraukos
Šiandien J.Guzavičius jau skelbia apie finišo tiesiąją – žmonės kultūros paminklu galės naudotis jau nuo gegužės 7-osios. Avarijos metu funikulierius nenukentėjo: išdužo tik vagono stiklas.
„Pakeitėme dažnio keitiklį. Tai pakankamai brangus mechanizmas – ne vienas ir ne du tūkstančiai eurų. Jis reguliuoja važiavimo greitį, sustojimo tikslumą, nepriklausomai nuo mašinisto darbo. Vykdo funkcijas pagal programą. Nuo šiol funikulieriaus važiavimą kontroliuos kompiuteris. Kaip liftuose. Eliminuojame vadinamąjį žmogiškąjį faktorių. Jei mašinistas kiek pražiūrėjo, per greitai pavažiavo, netiksliai stabdė rankiniu standžiu, tai dabar visa tai pagal programą atliks dažnio keitiklis.
Be to, tvarkėme bėgius. Tam tikrose vietose duobės atsirasdavo, dunksėdavo važiuodamas funikulierius. Pratekinome visus aštuonis ratus. Kiek kainavo visos investicijos? Daugiau nei 50 tūkst. eurų. Ar taip, ar anaip, praėjo 15 metų – būtume jį tvarkę. Gal tik trumpiau būtume uždarę – pusmečiui.
Ką padarėme, tai dėl saugumo ir patikimumo sulėtinome funikulierių kažkiek, pabėgius pakeitėme ąžuoliniais. Tai kainavo pusę investicijų sumos“, – naujoves pristatė „Kauno liftų“ vadovas, patikinęs, kad artimiausiu metu bilietų kainų už važiavimą funikulieriumi nekels.
Mašinisto pareigybė, tiesa, išliks. Juos įmonė pasamdė du. Abu – patyrę, anksčiau dirbę įmonėje. Šių darbuotojų funkcijos – stebėti įrengimus, rytą atėjus, patikrinti, ar nėra ko ant bėgių padėta, nes vaikai mėgsta primėtyti akmenų.
„Turi jis patikrinti ir tai, ar ritinėliai visi sukasi, ar lynas nenukritęs. Patikrinami ir stabdžiai, sustojimo tikslumas. Sutepama, kas reikia. Tik tuomet galima eksploatuoti. Gegužės 6 dieną atliksime eilinį metinį funikulieriaus bandymą“, – paaiškino pašnekovas.
Tyrimas nutrauktas
Anot jo, mašinistas, dėl kurio kaltės įvyko praėjusių metų nelaimė, buvo atleistas už šiurkštų darbo drausmės, pareigybinės instrukcijos pažeidimą. Paklaustas, ar žino, kaip baigėsi ikiteisminis tyrimas dėl vienos avarijoje labiau nukentėjusios moksleivės sveikatos sužalojimo, J.Guzavičius patikino, kad jis buvo nutrauktas.
„Mergaitė pasveiko. Motina jokių pretenzijų neturi. Mašinistui nutraukė baudžiamąją bylą. „Kauno liftai“ iš jo taip pat nieko nereikalavo. Mes šiek tiek atsilyginome tik su nukentėjusios mergaitės motina. Kadangi ji nakvojo Kaune viešbučiuose (kol mergaitė buvo gydoma ligoninėje – aut. past.). Padengėme išlaidas. Geranoriškai palaikėme ryšį. Prieš Naujuosius metus susiskambinome, paklausėme, kokia mergaitės sveikata“, – paaiškino „Kauno liftų“ vadovas.
Paklaustas, ar daug atsirado nepatenkintų žmonių, nuolatinių klientų ar turistų, kurie piktinosi, kad Žaliakalnio funikulierius neveikia ištisus metus, pašnekovas nusijuokė: „Labiausiai buvo nepatenkinti tai žurnalistai. Užuojautos nelabai įmonė sulaukė po avarijos. Rašė, kad nukrito funikulierius su moksleiviais. Kad lynas atsikabino ar nutrūko. Nenukrito jis, neatsikabino ir nenutrūko.“
O ar nebuvo minčių per tuos metus nuostolingojo funikulieriaus parduoti?
„Niekas nepirks. Savivaldybė džiaugiasi, kad mes jį aptarnaujame. Jei vienam 140 tūkst. eurų išleidžia, tai jei dar kitam... Ir koks privatininkas ims, kai nuostolinga veikla? Kam mums jo reikia? Veikla susijusi su kėlimų įrenginiais. Įsigijome „dėl vardo““, – šyptelėjo J.Guzavičius.
Šiuo metu pasikėlimas funikulieriumi kainuoja 0,7 euro. Per mėnesį juo pasikelia apie 4-5 tūkst. keleivių. Vasarą daugiau turistų, žiemą – moksleivių. Būta, tiesa, sovietiniais laikais, kai funikulierius per metus perkėlė 5 mln. keleivių. Nutįsdavo žmonių eilė per visą A.Mickevičiaus gatvę. Tai paaiškina tuomet veikusi Kauno radijo gamykla, kurios darbuotojai ir naudodavosi Žaliakalnio funikulieriumi.
„Kad funikulierius veiktų ne nuostolingai – priklauso ne nuo mūsų. Nuo miesto. Jei Žaliakalnyje būtų kokie dideli traukos objektai... Neatsisakysi dabar, nepaliksi našlaičiu, – pabrėžė J.Guzavičius.
