Besidomintys elektromobiliais peržvelgė rinką ir greitai pasidarė išvadas, kad, norint pasinaudoti šia PVM atskaita, teks apsiriboti žemesnės ar vidutinės klasės modeliais. Visgi, svarstantiems apie įkraunamąjį hibridą, pasirinkimo galimybės daug platesnės – po šia kartele telpa ir „premium“ klasei priskiriamas „Mazda CX-60“.
Nebūtina rinktis vidutinės klasės atstovą
Pirmojo šių metų ketvirčio naujų automobilių pardavimo statistika aiškiai rodo, kad elektrifikuotas transporto priemones renkasi vis daugiau vairuotojų. Per pirmuosius tris 2023-iųjų mėnesius naujų elektromobilių pardavimo apimtys Lietuvoje, lyginant su pirmuoju 2022 m. ketvirčiu, išaugo net 60 proc. – vien baterijose kaupiama elektros energija (angl. battery electric vehicle, BEV) varomi modeliai sudarė 6 proc. visų naujų parduotų automobilių.
Tuo metu hibridiniai modeliai, kurie sudaro 37,1 proc. pirmojo ketvirčio naujų automobilių pardavimų, dėl lyderio pozicijų kovoja su benzininiais modeliais, sudarančiais 38,8 proc. į gatves išriedėjusių naujų automobilių.
Automobilių žinovas ir „Lietuvos metų automobilio“ konkurso komisijos narys Dainius Leonavičius sako, kad galimybė susigrąžinti PVM perkant elektrifikuotą automobilį gali pakeisti vartotojų sprendimus, o ypač kalbant apie įkraunamuosius hibridus (angl. plug-in hybrid electric vehicle, PHEV).
„Įmonėms tokia paskata tikrai galėtų būti aktuali, mat atnaujinti automobilių parką jį elektrifikuojant tampa kur kas patraukliau. Žinoma, įsigyjant BEV, net ir su lengvata jis bus vis tiek brangesnis už tradiciniais degalais varomus automobilius, bet PHEV variantas jau labai viliojantis. Nes daugelis įkraunamųjų hibridinių benzininių modelių ir kainuoja būtent apytiksliai PVM dydžiu brangiau nei toks pats, tik benzininis modelis. Tad kodėl gi įmonei nepasirinkus PHEV?“ – aiškina pašnekovas.
Žurnalistas čia pat priduria, jog tokių modelių pasiūla rinkoje nėra labai gausi, ir vardija, kad iki 50 tūkst. eurų kainuojantys modeliai įprastai yra vidutinės klasės, tokie kaip: „Hyundai Tucson“, „Opel Grandland“ ar „Jeep Compass“. Tiesa, pastarojo kaina žemesnė nei 50 tūkst. eurų tik su akcijos nuolaida.
Žinoma, galima išsirinkti ir „premium“ klasės įkraunamąjį hibridą – štai japonų gamintojo krosoverio „Mazda CX-60“ kaina su įkraunamojo hibrido sistema prasideda nuo 49 900 eurų.
Įkraunamasis hibridas – geriau nei įprastas automobilis
Minėtas didesnių automobilių klasei priklausantis Tekančios Saulės šalies modelis pasižymi ne tik itin aukštos kokybės salonu ir pažangiomis technologijomis, bet ir solidžiais techniniais parametrais. Iš tinklo įkraunama hibridinė sistema kartu su 2,5 l darbinio tūrio benzininiu varikliu išvysto 327 AG ir padeda automobiliui iki 100 km/val. įsibėgėti per 5,8 sek. – tai leidžia kelyje jaustis užtikrintai.
Kalbėdamas apie tai, kada įmonėms patrauklesnis visiškai elektrinis automobilis, o kada – įkraunamasis hibridas, D. Leonavičius sako, jog vieno atsakymo į šį klausimą nėra, bet aišku viena – pasinaudojus galima PVM atskaita, įkraunamieji hibridai tampa daug patrauklesni už įprastus, tik vidaus degimo varikliu (VDV) varomus automobilius.
„Neturiu vienareikšmiškos nuomonės, nes įmonėms, priklausomai nuo verslo, reikia labai įvairios paskirties automobilių. Mieste, manau, tikrai tinka elektromobilis. Žinoma, jei įmonė savo patalpose turi kur įkrauti automobilius. Jei verslo poreikiai neapsiriboja miestu, elektromobilis, mano nuomone, nelabai tinkamas, nes infrastruktūra kol kas labai menka, o svarbiausia, kad visada yra rizika atvažiavus į viešąją stotelę, net ir į mokamą, rasti ją neveikiančią arba laukti eilėje prie elektros, kol kiti įsikraus“, – teigia automobilių ekspertas.
Šiuo atveju PHEV tipo automobilis, anot D. Leonavičiaus, galėtų būti tinkamesne alternatyva, ypač jei dauguma kelionių yra iki 50 km per dieną. Tuomet kone visas jas galima įveikti naudojant tik elektros energiją. Kaip pavyzdys, iš tinklo įkraunamas miesto visureigis CX-60 vien elektra gali nuriedėti iki 63 km.
Bet jei kelionių maršrutai driekiasi toliau nei 100–150 km, pašnekovo nuomone, įkraunamasis hibridas tampa ne toks patrauklus, nes išnaudojus elektros energiją tenka kliautis vien vidaus degimo varikliu. Kita vertus, turint abi jėgaines nebūtina stoti prie pirmos pasitaikiusios įkrovimo stotelės papildyti baterijos atsargų. Kelionę galima pabaigti naudojant degalus, o vėliau įkrauti bateriją, kai tai daryti bus patogu.
„Iš kitos pusės, su PVM lengvata, manau, yra prasmės rinktis būtent PHEV, o ne VDV, net jei kelionės ilgesnės nei 50 km per dieną. Tik, kaip minėjau, jų pasirinkimas kol kas skurdus“, – priduria žurnalistas.
D. Leonavičius pažymi, kad geriausios įkraunamųjų hibridų savybės atsiskleidžia būtent vidutinio atstumo kelionėse, kai elektros motorai gali dirbti kartu su vidaus degimo varikliu hibridiniu režimu. Pavyzdžiui, anksčiau minėtas „Mazda CX-60“ hibridiniu režimu, matuojant pagal WLTP metodologiją, 100 km suvartos vos 1,5 l benzino ir į aplinką išmes 33 g/km CO₂.
Automobilių žinovas sako, kad galima rasti ir daugiau įkraunamojo hibrido modelių, bet daugelio jų gali tekti ilgai laukti dėl vis dar besitęsiančios komponentų trūkumo krizės, o kai kurių kaina jau viršija įstatyme numatytą ribą, leidžiančią išskaityti PVM.
„Pavyzdžiui, „Audi“ aprašymuose yra ir PHEV (Q3 TFSI e), bet kainynuose šio modelio nėra. Tikriausiai net nėra prasmės klausti, kada toks atvažiuotų, jei užsisakytum. Be to, jis tikriausiai atsieis gerokai daugiau nei 50 tūkst. eurų“, – reziumuoja D. Leonavičius.
