Pasak Remigijaus Lipkevičiaus, kitų metų biudžeto projekte, kaip ir kasmet, planuojama įšaldyti 50 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, tačiau tikimasi, kad esant palankioms ekonominėms sąlygoms jas bus leista panaudoti.
„Šiuo metu mes jau žinome, kokie yra kitų metų indikaciniai skaičiai, o pati programos sąmata turėtų būti patvirtinta iki kitų metų vasario mėnesio. (...) Iš biudžeto rodiklių įstatymo projekto matome, kad 2021 metais keliams bus skirta apie 531 mln. eurų“, – BNS sakė R.Lipkevičius.
Pasak jo, šiemet KPPP sąmata buvo apie 524 mln. eurų, dar apie 24 mln. eurų papildomai skirta iš koronaviruso pasekmių mažinimo priemonių plano.
Vyriausybės patvirtintame 2021 metų valstybės biudžeto projekte, kurį dar svarstys Seimas, numatyta, kad 50 mln. eurų KPPP lėšų bus galima naudoti tik leidus Finansų ministerijai. R.Lipkevičius teigė tikintis, kad toks leidimas bus suteiktas.
„Iš planavimo pusės yra visą laiką geriau, kai skiriamų lėšų suma kiekvienais metais išlieka tokia pati arba yra šiek tiek didesnė. Tačiau esant tokiai situacijai ir žinant šių metų praktiką, kai buvo suteiktas leidimas panaudoti užšaldytas lėšas, mes tikimės, kad ir kitais metais programos lėšas bus leista naudoti pilna apimtimi“, – tvirtino Kėlių direkcijos vadovas.
Šių metų biudžete buvo įšaldyta net 142 mln. eurų KPPP lėšų, parlamentarams dalį jų nusprendus skirti vaiko pinigų ir kitų socialinių išmokų didinimui. Kovo viduryje Vyriausybei patvirtinus Ekonomikos skatinimo planą, šios lėšos buvo atšildytos.
Iš planavimo pusės yra visą laiką geriau, kai skiriamų lėšų suma kiekvienais metais išlieka tokia pati arba yra šiek tiek didesnė.
2021 metų biudžeto projekte 145 mln. eurų nesilaikant programos finansavimo įstatyme numatytų proporcijų iš KPPP bus skiriama penkiems investicijų projektams ir programoms.
Šios lėšos bus skirtos valstybinės bei vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui (118,3 mln. eurų) ir trims projektams – sostinės Žirnių ir Liepkalnio gatvių bei Minsko plento dviejų lygių sankryžos rekonstrukcijai (5 mln. eurų), Vilniaus-Kauno-Klaipėdos magistralės ruožo rekonstravimui (16,7 mln. eurų), Klaipėdos Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos atnaujinimui (5 mln. eurų).
„Tai yra tęstiniai, valstybei svarbūs projektai. Tiek valstybinės reikšmės, tiek vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programa tęsiasi jau kurį laiką. Vilniaus-Kauno-Klaipėdos kelias yra viena iš pagrindinių kelių arterijų, todėl jam turi būti skiriamas reikiamas dėmesys ir finansavimas, siekiant užtikrinti saugų eismą, abu sankryžų projektai taip pat yra tęstiniai“, – sakė R.Lipkevičius.
R.Lipkevičiaus teigimu, galutines kiekvienam iš penkių projektų tenkančias lėšas turės patvirtinti susisiekimo ministras.
Vilniaus-Kauno-Klaipėdos kelias yra viena iš pagrindinių kelių arterijų, todėl jam turi būti skiriamas reikiamas dėmesys ir finansavimas.
Viename iš biudžeto priedų nurodoma, kad 2021 metais valstybinės reikšmės žvyrkelių dalis turėtų sumažėti iki 25,9 proc.
Valstybės investicijų programoje nurodoma, kad Kelių direkcijos investicijų projektams kitąmet numatoma skirti 172,168 mln. eurų, iš kurių 45,95 mln. eurų – Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės paramos lėšos.
Beveik 16 mln. eurų ketinama skirti Vilniaus-Kauno magistralei, 13 mln. eurų – Kauno-Klaipėdos magistralės 103-107 km ruožo rekonstravimui, 10,5 mln. eurų – Vilniaus-Utenos magistralės atnaujinimui nuo 16 iki 21,5 km, 9,9 mln. eurų – Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcijai, 8,3 mln. eurų – kelio Kėdainiai-Šėta-Ukmergė ruožui.
Kelių tiesimui, tiltų ir viadukų statybai 2021 metais bus skirta 37,8 mln. eurų, o vietinės reikšmės keliams – 26 mln. eurų
