„Tos užduotys – tai šimtaprocentinis skirtų lėšų panaudojimas (...) Tokia yra mano užduotis ir mes su komanda tą užduotį įvykdysime“, – interviu BNS sakė išrinktasis Kelių direkcijos vadovas.
Nuo 1997-ųjų direkcijoje dirbantis R.Lipkevičius sako, kad įmonėje bus įkurtas atskiras pažeidimų prevencijos skyrius, kurio viena veiklos sričių bus ir kova su korupcija.
– Turbūt neabejojate, kad būsite paskirtas po teisėsaugos patikrų. Kokie jūsų patys svarbiausi prioritetai? Iš ministerijos pusės buvo priekaištai ankstesnei vadovybei dėl žvyrkelių asfaltavimo programos, kad yra neįsisavinamos lėšos.
– Pagrindinis dabar dalykas ir užduotis yra sklandus perėjimas iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę, tai yra, užregistravimas, veiklos užtikrinimas, strategijos parengimas pagal gautą Susisiekimo ministerijos lūkesčių laišką. Toliau – Vyriausybės programoje nustatytų indikatorių pasiekimas ir tie patys jūsų paminėti žvyrkeliai, kad žmonės, kurie turi tam tikrų vilčių, kad vienas ar kitas objektas, kuris buvo įvardytas mūsų viešai prieinamoje informacijoje, bus įgyvendintas.
Toliau – eismo saugumo priemonių gerinimas, jeigu bus priimtas sprendimas dėl e-tolling'o (kelių apmokestinimo sistema – BNS) paleidimo, tai šito projekto įgyvendinimas, koncentravimasis į jį. Žodžiu, visokių darbų yra pakankamai. Ir pradėtų projektų tęsimas, užbaigimas sėkmingas. Tarp jų reikia paminėti ir turto valdymo sistemos įdiegimą. Praktiškai galima būtų vardinti ir vardinti tuos darbus, kurie laukia artimiausiu metu.
Tikslas yra pateisinti teisėtus žmonių lūkesčius ir jeigu tas objektas buvo numatytas programoje, jis turi būti įgyvendintas, ir mes to visais būdais sieksime.
– Vadovaujant V.Andrejevui skyrėsi jo ir ministerijos požiūriai į lėšų žvyrkelių asfaltavimo programai įsisavinimą. Viena pusė skaičiavo, kad jos įsisavinamos blogai, daug pinigų yra likę nepanaudota. V.Andrejevas aiškino, kad viskas vyksta gerai. Koks jūsų požiūris?
– Dabar, bent jau iš pirmojo požiūrio, reikia pasakyti, kad žvyrkelių programa yra vykdoma ir paremta tam tikrais finansiniais resursais, kurių turime prisilaikyti, ir jeigu pinigų skirta tiek, kiek skirta, už tokią sumą mes ir galime skelbti konkursų ir finansuoti atliktus darbus.
Kaip ir minėjau anksčiau, mūsų pagrindinis tikslas, kad visa žvyrkelių programa būtų įgyvendinta. Organizuojame viešuosius pirkimus, kad šiais metais būtų pravestos viešųjų pirkimų procedūros ir kad kitais metais, nuo kovo 15 dienos laimėję rangovai pradėtų vykdyti darbus.
Tikslas yra pateisinti teisėtus žmonių lūkesčius ir jeigu tas objektas buvo numatytas programoje, jis turi būti įgyvendintas, ir mes to visais būdais sieksime.
– Tai ar atsilieka žvyrkelių asfaltavimas, ar neatsilieka nuo numatytos programos?
– Jeigu ir fiksuojamas atsilikimas, jis yra neženklus. Mes jį panaikinsime.
– Ar galite įvardyti kažkokį skaičių, rodiklį?
– Mūsų tikslas yra išasfaltuoti 1654 kilometrus, ir mes visai nebetoli to skaičiaus, kai bus nupirkti visi darbai, liks tiktai įgyvendinti.
– Čia ne šių metų skaičius?
– Ketverių metų skaičius, programoje numatytas toks skaičius. Pagal gaunamus finansus mes organizuojame viešuosius pirkimus ir tuos objektus, kurie yra numatyti, įgyvendinsime ir 2021 metais juos užbaigsime.
– Jūs labai seniai dirbate direkcijoje. Yra buvę daug vadovų, netgi tokių, kurie buvo atleisti – turiu galvoje buvusį direktoriaus pavaduotoją Daivį Zabulionį, jo atleidimas buvo susijęs su korupcijos reikalais. Ar jums teko per savo karjerą susidurti su korupcijos ar netoleruotinais atvejais direkcijos veikloje? Ar jūs matėte tai, ar informavote, pavyzdžiui, savo vadovus?
– Man tiesiogiai neteko susidurti, tačiau yra Kelių direkcijoje įkurtas atskiras skyrius, kurio darbuotojai užsiims prevencija, informuos mane kaip direktorių ir kitas institucijas apie galimus pažeidimus, apie gautus signalus, kurie bus operatyviai išnagrinėti, ir spręs tuos klausimus.
– Ar tai naujas skyrius, ar seniau jis įkurtas?
– Mes turėjome vyriausiąjį patarėją, kuris buvo atsakingas už korupcijos prevenciją buvusioje struktūroje. Naujoje struktūroje bus patvirtintas netgi atskiras skyrius, kuriame dirbantys žmonės ir užsiims prevencija ir kad bet kokių atvejų, susijusių su jūsų paminėtasis faktais, nebūtų.
– Susisiekimo ministerijai vadovaujant Rokui Masiuliui, kelininkai buvo labai nepatenkinti, kad nevyksta konkursai, kad stabdomi projektai, jie neteko užsakymų, turėjo atleisti daug darbuotojų. Atėjus ministrui Jaroslavui Narkevičiui padėtis, regis, pasikeitė, kelininkai nebesiskundžia. Kaip jūs vertinate, ar įvyko kažkoks lūžis, ar kas kita?
– Man būtų labai sunku vertinti ir labai nenorėčiau vertinti. Žinau, kokios čia užduotys – tai šimtaprocentinis skirtų lėšų panaudojimas ir mes dabar intensyviai dirbame su komanda, mūsų tikslas pradėti ir skelbiam visus konkursus, kad iki kovo 15 dienos būtų atrinkti rangovai ir kovo 15 dieną pasibaigus technologinei pertraukai tie darbai vyktų ir skirtos lėšos būtų panaudotos 100 proc. Tokia yra mano užduotis ir mes su komanda tą užduotį įvykdysime.
– Paskutinis viešas konfliktas tarp ministro ir V.Andrejevo įvyko, kai ministras skyrė lėšų kelių asfaltavimui ar remontui Šalčininkų ir Trakų rajonuose, ir tie keliai nebuvo įtraukti į direkcijos paraišką. V.Andrejevui paviešinus tą informaciją, netrukus jis buvo atleistas. Jūsų nuomone, kaip čia turėtų būti skirstomas finansavimas?
– Kelių direkcija yra parengusi metodikas, paviešinusi prioritetines eiles. Jos viešai prieinamos direkcijos puslapyje, tai mes ir vadovaujamės tomis paviešintomis eilėmis. Pagal skirtą finansavimą tuos projektus ir įgyvendiname, toks pagrindinis mūsų principas, manau, mes jos ir laikysimės.
– Jei atsitiktų panaši situacija ir ministras paskirtų finansavimą keliams, kurie nėra jūsų prioritetiniuose sąrašuose, kaip pasielgtumėte?
– Tokiu atveju pateiktume visą informaciją Susisiekimo ministerijai, kokia to kelio būklė, kurioje vietoje jis yra, tada bandytume spręsti alternatyvius finansavimo šaltinius ir galimus kitus projekto įgyvendinimo būdus. Čia yra platesnės galimybės – yra galimybė įgyvendinti vieną ar kitą objektą prisidedant savivaldybėms ir panašiai. Viskas numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme.
– Dėl Trakų rajono kelio Šklėriai-Aluona, dėl kurio prokurorai neseniai nurodė ministrui atšaukti neteisėtai skirtą finansavimą. Viceministras Virgaudas Puodžiukas sako, kad yra būdų neatšaukti finansavimo ir priimti teisėtą sprendimą, tačiau laukiama direkcijos informacijos. Ką jūs siūlysite ministrui?
– Rekomendacija yra ministrui. Vistiek manome, kad tas projektas turi būti įgyvendintas vadovaujantis pasirašyta sutartimi (bendradarbiavimo sutartimi tarp direkcijos ir Trakų rajono savivaldybės, pagal kurią pastaroji įsipareigoja perimti kelią savo nuosavybėn, o direkcija įsipareigoja jį sutvarkyti – BNS), bent iš savo pusės nematome galimybių elgtis kitaip, kadangi Trakų rajono savivaldybė pareikalautų kompensuoti už sutarties nesilaikymą.
– Ar sutartyje numatyti konkretūs terminai?
– Mintinai nepamenu, negalėčiau atsakyti (...). Aš negaliu kritikuoti ir atsakyti už tai, kas buvo pieš tai. Mes žiūrime į teisėtumą, tas objektas yra pagal pasirašytą sutartį su savivaldybe ir mes tą projektą įgyvendinsime.
– Šiemet?
– Pagal galimybes, nes kiek to laiko čia belikę.
Į naujas pareigas R.Lipkevičius bus paskirtas jo kandidatūrą patikrinus teisėsaugai.
R.Lipkevičius iki šiol yra vadovavęs Kelių direkcijos padaliniams, dirbęs direktoriaus pavaduotoju. Liepos pradžioje susisiekimo ministrui atleidus tuometinį vadovą Vitalijų Andrejevą, R.Lipkevičius direkcijai vadovavo laikinai.
