„Tikrai ne vienerius metus užims darbai. Manau, kad ir iki dešimtmečio gali. Jau dabar nemažai nutiesiame takų. Automobilių kelių direkcija kasmet nutiesia apie 20 kilometrų, o dar ir savivaldybės nutiesia“, – BNS sakė R.Masiulis.
Šią savaitę pradėtas rengti planas pasiūlys, kaip plėsti dviračių takus ir jais sujungti miestus, turizmo vietas bei lankytinus objektus.
„Iki šiol nebuvo Lietuvoje koordinuotos dviračių takų plėtros, todėl nutarėme rengti Lietuvos dviračių takų plėtros planą, kuris numatytų nacionaliniu lygiu takų vystymo prioritetus ir jie būtų įgyvendinami sistemingai“, – kalbėjo R.Masiulis.
Anot jo, dviračių takai reikalingi ne tik šalies žmonėms, bet ir užsienio turistams, o ypač būtų gerai turėti dviračių taką per visą Baltijos pajūrį.
„Jeigu būtų išvystyta dviračių infrastruktūra, tai, pavyzdžiui, iš Vokietijos girdime daug užklausimų, ar galėtų pajūriu nuo Vokietijos iki Talino važiuoti dviračiu ir vėliau persikelti į Suomiją vokiečių dviračių mėgėjai. Nemažas toks poreikis yra, o pas mus kai kur yra trūkstamos grandys“, – tvirtino susisiekimo ministras.
Jis pridūrė, kad dviračių takų sistemos plėtrai bus naudojams šalies biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos, tačiau kol kas neaišku, kiek tai gali kainuoti.
Vilniaus savivaldybės transporto bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus projektų vadovas Antonas Nikitinas BNS teigė, jog Lietuvos dviračių takų plėtros planas turėtų suvienodinti dviračių takų reikalavimus ir ženklinimą.
„Ką tas planas galėtų šiek tiek pagelbėti – tai suvienodinti dviračių trasų reikalavimus ir labai svarbu yra ženklinimas. Galbūt planas numatys krypčių radimo galimybes. Mes tą norime kuo greičiau padaryti Vilniuje, kad dviratininkai žinotų, kur jiems reikia sukti“, – kalbėjo A.Nikitinas.
Pasak jo, planas neturėtų nei trukdyti, nei paskatinti dviračių takų plėtrą sostinėje, nes tai daroma jau dabar.
„Ministerijos tikslas padaryti visos Lietuvos planą, o tai ką mes darome Vilniuje, bus įdėta į tą planą. Pačio plano buvimas ar nebuvimas nei padės ar stabdys dviračių takų plėtrą. Šiemet planuojame nutiesti 12 kilometrų, o kitais metais – dvigubai daugiau“, – sakė A.Nikitinas.
Jo teigimu, Vilniaus savivaldybė ir dabar stengiasi, kad pagrindiniai dviračių takai kuo greičiau būtų sujungti į vientisą sistemą.
„Šiandien Vilniuje takai yra fragmentuoti ir mes dirbame, kad juos sujungtume 2020 metais ir nebūtų staigių tako pabaigų. Planas kažkokios įtakos sujungimui nepadarys Vilniuje. Kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose tai gali paskatinti jungtis“, – kalbėjo A.Nikitinas.
Šiemet Vilniaus savivaldybė dviračių takams išleis apie 3 mln. eurų, o kitų metų investicijos kol kas nėra aiškios.
Panevėžo savivaldybės Strateginio planavimo, investicijų ir biudžeto skyriaus vyriausioji investicijų projektų specialistė Nijolė Janėnienė BNS pranešė, kad dabar mieste yra 92 km dviračiams tinkančių kelių, iš kurių itin geros būklės arba nauji takai tesiekia 10 km. Visi jie įtraukti į 2012 metais sudarytą takų schemą, kuri netrukus, kai bus papildyta planuojamais įrengti takais, virs miesto judumo planu.
„Šis ilgis yra pats didžiausias Lietuvoje. Takai yra sužymėti ženklais. Tuo mes galime pasigirti, skirtingai negu pačia jų kokybe. Dalis dviračių takų sutampa su pėsčiųjų takais, ko kituose miestuose nėra“, – teigė N.Janėnienė.
N.Janėnienė pripažįsta, kad takų situacija nėra gera, reikalingos investicijos jiems rekonstruoti: „Tačiau visi mieste vykdomi viešosios infrastruktūros projektai yra su dviračių takais, taip kad tvarkysis visa teritorija, o kartu su jais ir takai.“
Tačiau N.Janėnienė abejoja, ar dviračių takų mieste padaugės, įgyvendinant šalies dviračių takų plėtros planą.
„Nelabai manau, kad ilgės, arba labai nedaug, nes jie pakankamai visur numatyti ant pėsčiųjų takų. Gerės tik jų kokybė“, – sakė savivaldybės atstovė.
Dviračių takų plėtros planą per vienerius metus turėtų parengti konsultacijų įmonė „Eurointegracijos projektai“. Automobilių kelių direkcijai jis kainuos 59 tūkst. eurų.
