Pažeidėjų skaičiai – įspūdingi
Kėdainių rajono savivaldybės atstovai pristatė išties pribloškiančius ir įspūdingus skaičius.
„Per 9 dienas J.Basanavičiaus gatve, į abi puses, pravažiavo 70 tūkstančių transporto priemonių. Kaip viskas vyksta? Greičio matuoklis fiksuoja pravažiuojančio automobilio valstybinį numerį. Viskas yra įtraukiama į duomenų bazę ir turime bendrą pravažiuojančių automobilių skaičių.
Per 9 dienas buvo padaryti 66 pažeidimai. Užfiksuoti greičio viršijimo pažeidimai bei raudono šviesoforo signalo nepaisymai. Taisyklių nesilaikymas sukant į dešinę pusę, degant raudonam šviesoforo signalui.
Galiu pasakyti, kad įrengti ir investuoti į šį projektą tikrai buvo verta. Kaip pavyzdį paminėsiu, jog buvo užfiksuoti automobiliai, kurie centrine miesto gatve lėkė 140 km/h, 130 km/h, 120 km/h... Ar jūs galite įsivaizduoti, kokiais greičiais dar yra važiuojančių mūsų gatvėmis?“ – retoriškai klausė ir greičio matavimo prietaiso reikalingumą bei svarbą aiškino Egidijus Grigaitis, rajono savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjas.
Naudos – nulis?
Tokios savivaldybės pastangos kurti saugesnį miestą, be abejo, yra labai sveikintinos, tačiau paaiškėjo, jog surinkti duomenys gali būti nieko verti, mat pažeidėjams kreipusis į teismą viskas galimai pakryptų jų naudai.
Panašu, kad darbas įrengiant prietaisus buvo atliktas, tačiau, kaip pastaruoju laiku dažnai pasitaiko, ne iki galo.
Panašiais atvejais jau yra net pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Verdiktas aiškus – prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį turi būti pastatytas apie jį informuojantis ženklas, o jei jo nėra, konstatuojama, kad duomenys apie automobilių greitį surinkti neteisėtai.
Turi būti teisėti
„Prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį turi stovėti apie jį informuojantis kelio ženklas. Jei jų yra keli (matuoklių – aut. past.) – prieš kiekvieną atskirai. Taip turi būti“, – „Rinkos aikštei“ situaciją komentavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Arūnas Budrevičius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašias bylas, atkreipė dėmesį, kad administracinių teisės pažeidimų bylose įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje.
Per 9 dienas nustatyti net 66 Kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jei buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, atlikti veiksmai nebuvo tinkamai užfiksuoti. Taip pat valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių. Todėl už greitį nubausti vairuotojai galės siekti, kad jiems būtų panaikintos skirtos baudos.
Kėdainiuose greitį matuoja neteisėtai
Kelių eismo taisyklėse aiškiai juodu ant balto parašyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“.
Ne gyvenvietėse kelio ženklas statomas 150–300 metrų, o gyvenvietėse – 50–100 metrų atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus šis ženklas gali būti pastatytas ir kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas papildomoje lentelėje.
Prieš greičio matavimo prietaisus Kėdainiuose tokių ženklų nėra.
Tikslas – tas pats
Be abejo, atsiras ir tokių žmonių, kurie sakys, kad kam iš viso reikalingi greičio matuokliai, jei apie juos informuoja kelio ženklai? Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas sako, jog šis klausimas buvo diskutuojamas ir prieita prie bendros išvados – reikia vairuotojus informuoti apie greičio matuoklius.
„Mums svarbu ne surinkti kuo daugiau baudų, o kad skaudžių eismo įvykių, nelaimių būtų mažiau. Kad vairuotojai sugebėtų pasirinkti tinkamą važiavimo greitį. Greičio matuoklis įrengiamas ne pinigams surinkti, o siekiant išvengti nelaimių, skatinant gerinti vairuotojų važiavimo kultūros lygį“, – sako vedėjas.
