Šio stiliaus gerbėjai, rodosi, mėgaujasi tarsi neišbaigto automobilio dizainu – dažų trūkumas, rūdys, kur tik akys mato. Taip pat tokiuose automobiliuose dažnai pasitaiko ir dalių, pasiskolintų iš kitų automobilių. Ir ne, jos ne visada turi būti tokios pačios spalvos.
Naudojo ne tik automobilių dalis
Tiesa, šioms dalims gali būti priskiriami ir ne automobiliams skirti daiktai. Pavyzdžiui, šautuvas galėjo būti naudojamas kaip pavarų svirtis, veržliarakčiai – kaip durų rankenos, o seni pjūklai gali būti pakabinti kaip skydeliai nuo saulės. Pripažinkite, ne kasdien galima pamatyti tokį vaizdą. O pjūklas ar šautuvas išgąsdintų taip pat tikriausiai ne vieną.
Tiesa, nesupainiokite šio ir kito, „Hot Rod“ stiliaus, kuriame atkuriamos tikslios senovinių automobilių replikos, todėl, suprantama, kad ir rūdžių neišvengiama. O „Rat Rod“ stilius atsirado tarsi priešprieša prabangiam ir išpuoselėtam „Hot Rod“ stiliui. Daugiau apie jį galite sužinoti ir pamatyti čia.
Tradiciškai, kuriant „Rat Rod“ stiliaus automobilį pasitarnauja kupė ar sedano modeliai, kurie buvo gaminti 1920 m. pabaigoje –1950 m. pabaigoje.
Dauguma automobilių, gamintų prieš Antrajį pasaulinį karą, kėbule neturėjo sparnų, bamperių, gaubtų. Neretai buvo nupjaunamas ir stogas, kad automobilis būtų žemesnis. Pokario laikotarpiu automobiliai dažniausiai jau turėdavo sparnus, neretai būdavo pridedami tokie aksesuarai kaip kryžiai, kaukolės. Dažniausiai visus pokyčius atlikdavo pats automobilio savininkas.
„Rat Rod“ judėjimas ir protėviai
Teigiama, kad pati „Rat Rod“ idėja atsirado 1987 metais, kuomet Jimas Jacobsas surinko turimas dalis ir jų pagalba atgaivino 1928-ųjų „Ford Phaeton“. Kad automobilis galėtų išriedėti į kelią, jam prireikė 28-ių dienų. Automobilis buvo šviežiai sukonstruotas, paruoštas tik tiek, kad su juo galima būtų važiuoti, apie išvaizdą ir dažus tada nebuvo galvojama.
Tuomet J.Jacobsas „sulipdytu“ automobiliu atvyko į vieną garsiausių „Hot Rod“ renginių. Taip, nieko nesumaišėme, būtent „Hot Rod“. Daugelį nustebino tai, kad jis išsitraukė dažus ir pradėjo dažyti savo automobilį. Netrukus prie jo prisijungė ir žiūrovai. Nors jis siekė, kad automobilis būtų priskiriamas „Hot Rod“ stiliui, tačiau šis jo žingsnis laikomas „Rat Rod“ judėjimo pradžia.
O dar prieš tai, 1972 metais, gruodžio mėnesio žurnalo „Rod and Custom“ numeris buvo dedikuotas ankstesniesiems modeliams, kurie nebuvo brangūs, galėjo būti pritaikomi visų poreikiams bei įvairioms modifikacijoms. Tokie automobiliai laikomi „Rat Rod“ protėviais dėl naudojamų pigių apmušalų, grunto (vietoj dažų) bei paprastos išvaizdos.
