Automobilius testuos ir vertins dešimties Lietuvos žurnalistų autoklubo narių komisija, kurios laukia labai atsakingas darbas. Šiandien mintimis apie laukiančius iššūkius dalijasi du komisijos nariai – „Verslo žinių“ korespondentė Dina Sergijenko, kuriai tai bus pirmoji tokia misija ir vienintelis likęs nepakeičiamas, automobilius vertinantis nuo pat pirmojo tokio konkurso, surengto 1997 m., interneto portalo alfa.lt žurnalistas Renaldas Gabartas.
„Atsidurti vertinimo komisijoje tarp šios srities senbuvių ir ekspertų – ne tik garbingas pripažinimas, bet ir didelė atsakomybė. Prisipažinsiu, žvelgiant į didžiulį pretendentų sąrašą, darosi baugoka, – neslepia Dina. – Didžiausias iššūkis, matyt, bus kaip ir kiekvienam komisijos nariui – atrasti tą patį geriausią, vienintelį, tinkamiausią modelį. Žvelgdama į pretendentų būrį jau dabar matau, kad tarp jų – ne vienas labai geras, patikimas ir visai šaliai neretai patinkantis modelis“.
Pasak vertinimo komisijos naujokės, ne ką mažesnis iššūkis bus atrasti tiek laiko, kad jo užtektų visiems modeliams. Juk vienodai, nuodugniai išbandyti, „pačiupinėti“ ir patikrinti teks tiek patį mažiausią bei paprasčiausią, tiek prabangiausius, galingiausius automobilius.
Įsimintiniausias įvykis buvo, kai prieš penketą metų mano vairuojamą miesto visureigį taranavo paklaikęs dzūkas, jau atgulė į archyvinius segtuvus su grifu „NIEKADA NEPASIKARTOTI“
„Pasiutusiai intensyviai gyvenantys žmonės dažnai net apie tokius akivaizdžius dalykus, kaip metų laikų kaita, sprendžia iš to, kiek gatvėse kepurėtų ir pirštinėtų praeivių: jei jų daug – reiškia vėlyvas ruduo. Jei merginos netikėtai tampa nuodėmingai gražios – reiškia šiltas pavasaris. Aš pats tokių problemų išvengiu ne tik todėl, kad rytais šunys išveda mane pasivaikščioti, bet ir todėl, kad kiekvieną rudenį užgriūna metų automobilio cunamis, – sako konkurso vertinimo komisijos aksakalas Renaldas Gabartas. – Rinkimams skirtos foto bei video sesijos, bandymų stovykla Druskininkuose kasmet suteikia galimybę ištrūkti iš kasdienybės ir pakoreguoti įprastą laiko skaičiavimo algoritmą: dirbant konkurso komisijoje nauji metai visada ištinka lapkričio viduryje“.
Renaldas džiaugiasi, kad kolegos jau 19 kartą suteikė pasitikėjimo kreditą ir delegavo jį į konkurso „Metų automobilis 2016“ vertinimo komisiją.
Pasak R. Gabarto tai – milžiniška privilegija. Galimybė fiksuoti technikos evoliuciją ir lyginti, kaip kurios automobilių konstruktorių mokyklos sprendžia didžiausias problemas.
„Svarbiausias dalykas tas, kad bandymų stovykloje visuomet būna aiškus atskaitos taškas, todėl pretendentai vertinami ne pagal rinkodaros meistrų gražbylystes, o identiškomis sąlygomis lyginant su tam pačiam rinkos segmentui priskiriamais modeliais, – teigia R. Gabartas. – Tai, kad vertintojams pavyksta nepaskęsti informacijos lavinoje, liudija faktas, jog beveik visi geriausiais tituluoti automobiliai mėgavosi ir aukščiausiomis pozicijomis pardavimų statistikos suvestinėse“.
Kokie momentai nepakeičiamam vertinimo komisijos nariui labiausiai įstrigo per beveik du dešimtmečius?
„Įsimintiniausias, blogąja prasme, kai prieš penketą metų mano vairuojamą miesto visureigį taranavo paklaikęs dzūkas, jau seniai tapo istorija ir atgulė į archyvinius segtuvus su grifu „NIEKADA NEPASIKARTOTI“, – prisimena Renaldas. – O smagias patirtis bandymų stovykloje patiriame kiekvieną dieną. Vienas iš ryškesnių epizodų nutiko pernai, kai į Druskininkus atvykusius konkurso partnerius supažindinau su „Porsche Macan“ starto kontrolės sistema. Ji generuoja tokią sprogstamąją jėgą, kad kai kurie keleiviai nevalingai dirstelėdavo pro galinį langą, ar į „Porsche“ neatsitrenkė stabdžių neturintis sunkvežimis...“
