Jų duomenimis, „Renault“ pasiūlys, kad dvi automobilių gamintojos valdytų po vienodą kontroliuojančiosios bendrovės akcijų paketą ir jos valdyboje turėtų po vienodą atstovų skaičių.
„Nissan“ yra gerokai didesnė už „Renault“ – Japonijos bendrovės kapitalizacija sudaro 3,82 trln. jenų, arba 30,7 mlrd. eurų, o Prancūzijos bendrovės rinkos vertė ketvirtadienio prekybos sesijos pabaigoje sudarė 17,9 mlrd. eurų.
„Nissan“ 2018 metais pardavė 5,1 mln. automobilių, o „Renault“ – 3,9 milijono.
Tačiau dabartinėje nuosavybės struktūroje „Nissan“ valdo tik 15 proc. „Renault“ akcijų, o Prancūzijos gamintojai priklauso 43,4 proc. „Nissan“ akcijų ir „Nissan“ vadovybė ne kartą buvo atkreipusi į tai dėmesį.
Naujasis „Renault“ valdybos pirmininkas Jeanas Dominique Senardas (Žanas Dominikas Senaras) mano, jog naujoji kontroliuojančiosios bendrovės struktūra gali padėti pamiršti nesutarimus dėl kryžminio akcijų valdymo ir sutelkti dėmesį į svarbiausius uždavinius, prie kurių jis priskiria ir „Nissan“ veiklos rodiklių gerinimą, sako šaltiniai.
Kiek anksčiau šią savaitę „Nissan“ antrą kartą per metus pablogino kovo 31 dieną pasibaigusių finansinių metų veiklos pelno įvertį.
Naujausiais bendrovės vertinimais, veiklos pelnas praėjusiais finansiniais metais sudarė 318 mlrd. jenų (2,8 mlrd. JAV dolerių). Metinio grynojo pelno įvertis buvo sumažintas 22,2 proc. iki 319 mlrd. jenų, įplaukų įvertis – 0,2 proc. iki 11,57 trln. jenų, o veiklos pelno maržos įvertis – nuo 3,9 iki 2,7 procento.
Galutinius ketvirtojo praėjusių finansinių metų ketvirčio ir visų finansinių metų veiklos rezultatus „Nissan“ paskelbs gegužės 14 dieną.
Tuo tarpu vienas iš šaltinių pažymėjo, jog „Nissan“ vadovybė naują „Renault“ pasiūlymą gali palaikyti bandymu pasinaudoti problemomis, su kuriomis pastaruoju metu susidūrė Japonijos bendrovė, ir prastumti susijungimą.