Iki savivaldos rinkimų likus kiek mažiau nei trims mėnesiams prasidėję rinkimų debatai leidžia kandidatams išsakyti nuomones įvairiais klausimais. Vienas pagrindinių Vilniaus mieste – eismo spūstys ir viešojo transporto patrauklumas.
Patogiai, o ne nemokamai
R.Šimašius Žinių radijo laidoje tikino, kad padėtis dėl eismo spūsčių Vilniaus gatvėse pradėjo keistis: „Labai džiaugiuosi, kad po 20 metų šiemet pirmą kartą viešojo transporto keleivių skaičius pradėjo augti – vilniečiai pradėjo grįžti į viešąjį transportą, ypač ten, kur atsirado nauji autobusai, nes iš 300 transporto priemonių daugiau nei pusė yra atnaujinta ir tokių senų laužų, kurie užsidegdavo bent du per metus, Vilniuje nebėra. Beliko daryti tolimesnius žingsnius.
Aš tuos dalykus labai gerai žinau, nes esame viešojo transporto vartotojus apklausę, ko reikia viešajam transportui. Tai reikia patikimumo ir kad būtų patrauklus. Tų dviejų dalykų ir reikia, tą toliau ir reikia daryti. O kalbant apie ateitį, kad viešasis transportas būtų tikrai greitas, svarbu išspręsti dėl siaurų vietų, kalbant dar toliau į ateitį – tai mikromobilumo priemonės, ar tai būtų dviračiai, paspirtukai, ar dalinimosi dalykai. Ir neužmirškime svarbiausios judėjimo priemonės – pėstute.“
Patvirtinęs, kad ir pats neretai į darbą eina pėsčiomis, R.Šimašius pabrėžė būtinybę toliau tvarkyti šaligatvius. Tačiau nemokamas viešasis transportas nėra jo prioritetas. Anot dabartinio mero, „visi nemokami dalykai skamba žaviai ir patraukliai“, bet esą vilniečiams reikia ne to, kad jie grįžtų į viešąjį transportą.
A.Zuokas Žinių radijuje dar kartą akcentavo savo šių rinkimų pagrindinę idėją. Jis yra būtent už nemokamą viešąjį transportą Vilniuje, koks jis yra Taline ir dar ne viename Europos mieste.
Visi perlips į nemokamą viešą transportą?
Pagyręs R.Šimašių dėl gerėjančios viešojo transporto kokybės, A.Zuokas vis dėlto nesusilaikė neįgėlęs oponentui: „Dėl skaičių keleivių, tai, Remigijau, kada einat diskutuoti su manim bent jau pasitikrinkit skaičius. Keleivių srautai Vilniaus mieste pradėjo augti nuo 2012–2013 metų, kai atsirado A juostos, greitieji autobusai.“ Į tai R.Šimašius replikavo: „Tai elementari netiesa.“
A.Zuokas tikina, kad jis vadovaujasi savivaldybės turima statistika, o pagal ją keleivių vėl pradėjo mažėti 2016–2017 metais. Žinoma, jo manymu, šiemet skaičiai turi augti, nes viešojo transporto kokybė pagerėjo.
„Čia nėra savaime tikslas tik duoti nemokamą paslaugą, – apie savo idėją dėl nemokamo viešojo transporto sakė A.Zuokas. – Būtent tai yra priemonė, kaip raktas, spręsti daug problemų. Talino pavyzdžiai, gerai žinau, praleidau daug laiko ten, yra tokie, kad įvedus nemokamą transportą, tinkamai sutvarkius nemokamą „Statyk ir važiuok“ aikštelių sistemą prie įvažiavimų, Talino centrinėje dalyje transporto srautas sumažėjo 6 proc. Tai yra labai daug. Nemokamas viešasis transportas duoda mažesnes spūstis, be abejo, tarša mažesnė, triukšmas, didesnis mobilumas senjorams.“
„Statyk ir važiuok“ kelias aikšteles turi ir Vilnius – šalia „Senukų“ prekybos centro Ukmergės g., prie „Siemens“ arenos ir Žvėryne, tačiau jos nelabai atlieka savo funkcija. R.Šimašius pripažįsta, kad vietos tam nebuvo pačios tinkamiausios, tiesiog kitur miestas neturėjo galimybės tokių įrengti. O tai jau reikalai su Nacionaline žemės tarnyba, bet planų esama.
Jis taip pat priminė, kad Talinas per kelerius metus į savo viešojo transporto atnaujinimą investavo 240 mln. eurų, tad išvada – norint padaryti viešąjį transportą nemokamą, jis turi būti „tobulai geras“. Iki to Vilniui dar toloka, nors gerėjantis viešasis transportas jau pritraukia daugiau žmonių.
Prisiminė ir tramvajų
Anot tris kadencijas meru dirbusio A.Zuoko, viešojo transporto kokybė yra labai svarbu, todėl reikia atskirtų A juostų, reikia ir didesnio talpumo transporto priemonių. O tai galėtų būti ir šiuolaikiškas tramvajus, nors R.Šimašius įsitikinęs, kad tramvajus Vilniui netinka, nes miesto struktūra tam nepatogi.
A.Zuokas priminė ir tai, kad Taline nemokamas viešasis transportas yra tik mieste registruotiems asmenims, tad ir Vilniuje daugiau žmonių deklaruotų savo gyvenamąją vietą, mokėtų čia mokesčius. Tokių neregistruotų Vilniaus mieste gyvena apie 60 tūkst. „Jeigu bent pusė iš jų deklaruotų savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, Vilniaus miesto biudžetas padidėtų apie 24 mln. eurų per metus. Jų realiai užtektų kompensuoti tuos praradimus, kuriuos patirtų įvedus nemokamą viešą transportą“, – teigė kandidatas į Vilniaus merus.
R.Šimašius tuoj pat patikslino, kad praradimas už bilietus būtų didesnis – apie 29 mln. eurų per metus. O naujų gyventojų prisiregistravimas esą naudos neatneštų Vilniui, nes daugeliu atvejų tai studentai, kurie ir taip naudojasi viešuoju transportu, arba nedidelius mokesčius mokantys asmenys.