Prieš išbandant „Rolls-Royce Phantom“, gamintojo atstovai įspėjo: tai yra smokingas. Kiti britų gamintojo modeliai, „Wraith“ ir „Ghost“, yra tik kostiumai.
Ką tai reiškia? „Phantom“ yra automobilis, kurio jo savininkas paprastai nevairuoja. Jis sėdi ant galinės sėdynės ir gali dirbti kelionės metu. Taip pat – rūkyti kubietišką cigarą, ragauti prancūzišką šampaną ar tiesiog ištiesus kojas sėdėti ir mėgautis britiška prabanga.
Tai – ne vienintelė priežastis, kodėl „Rolls-Royce Phantom“ yra absoliučiai kitoks automobilis nei bet kas, ką galite pamatyti gatvėse.
Kiekvienas unikalus
Britiška prabanga čia verta didžiausių pagyrimų. Ji nėra vokiška (kur komfortas turi derėti su sportiškumu), ji nėra japoniška (kuo daugiau technologijų), amerikietiška (jeigu automobilis per kelią „plaukia“, visa kita nesvarbu) ar prancūziška (o kas yra prabangus automobilis?).
Jeigu ateisite į „Mercedes-Benz“ saloną ir paprašysite S klasės modelio, neturinčio automatinės klimato kontrolės, pardavėjai jus nusiųs į Gariūnų turgų – ten parduodami 20-ies metų amžiaus prabangūs sedanai, neturintys daugelio šiandien savaime suprantamais laikomų privalumų. Lygiai tas pats būtų „Lexus“ salone paprašius, kad jie LS sedane įmontuotų Normandijos regione augintų dvimečių avių kailių kilimėlius.
Pas britus „Rolls-Royce“ kiek kitaip. Jie nesiūlo šešiolikos skirtingų dyzelinių ar benzininių variklių, trijų pavarų dėžių ir sportiškų pakabos patobulinimų. Jeigu renkiesi „Phantom“, turi 454 AG išvystantį V12 benzininį variklį ir 8 laipsnių automatinę pavarų dėžę. Daugiau mažiau elementarią vidaus įrangą, o jos apdailą riboja tik perkančiojo fantazija.
Praėjusiais metais „Rolls-Royce“ iš esmės pardavė 4 063 skirtingus automobilius. Būtent tiek „Rolls-Royce“ 2014-aisiais užsisakė žmonės visame pasaulyje ir visi jie gavo skirtingus automobilius. Yra maža tikimybė, kad pasaulyje važinėja du identiški „Rolls-Royce Phantom“, „Ghost“ ar „Wraith“ modeliai. Turbūt tokia pati, kaip į pakelį baltų ryžių įmetus du juodus, atsitiktiniu būdu ištraukti abu juodus vieną po kito.
Vien išorės spalvas galima sudėlioti taip, kad išeitų 44 tūkst. skirtingų automobilių, o kur dar dešimtys sėdynių apmušalų spalvos pasirinkimų, kurių kiekvieną galima derinti su kilimėliais, durų apvadais, centrinės konsolės, stogo apdailomis ir bet kuo, kas tik yra automobilyje.
Jeigu spalvomis ir medžiagomis išsiskirti nenorite, „Rolls-Royce“ dizaineriai pasiruošę praktiškai bet kokį pirkėjo norą paversti realybe. Paauksuotas durų rankenėlės, cigarų laikiklį ar jūsų gimimo dieną buvusį žvaigždyną ant automobilio lubų LED lemputėmis jie mielai sukurs.
Dėl sugebėjimo įvairiausius kliento norus paversti realybe, „Rolls-Royce“ pirmauja pagal automobilių, kurių kaina viršija 200 tūkst. eurų, pardavimus visame pasaulyje. Už tokią sumą išeitų du „Nissan GT-R“ ir dar liktų pinigų vienam „Volkswagen Golf“ bei trijų kambarių butui Kupiškyje.
Istorija svarbiau visko
„Rolls-Royce“ itin svarbu istorija ir tai justi kiekviename šio automobilio kampe. Norite automatinės klimato kontrolės? Negausite. Čia yra tik karšto-šalto oro reguliatoriai ir pučiamo oro stiprumą reguliuojanti rankenėlė, kaip ir 1954-ųjų „Rolls-Royce“. Tiesa, naujasis turi oro kondicionierių, o skirtingo klimato zonų gali būti net šešios.
Ortakiai išjungiami kaip pusšimčio metų amžiaus mašinoje – užstumiant jų sklendes. Visi dešimt valdomi individualiai – keturi priekyje, šeši gale.
Daiktadėžių uždaryti jas vos priliečiant neišeis – reikia stipriai stumtelti ir prispausti. Išlipus iš „Lexus LS“, kur kone bet ką gali pajudinti prisilietimu, gali pasirodyti keista, tačiau tai – skirtingas automobilių gamintojų supratimas apie prabangą. Nei vienas jų nėra blogas, tačiau prieš britišką eleganciją klaupiamasi kiekviename pasaulio kampe, o japoniška gerbiama dviejose valstybėse, kurių pavadinimai prasideda J raide.
Įvairiose salono detalėse taip pat sunkiai rasti modernumo apraiškų. Mygtukai ant vairo paslėpti taip, kad jie atrodo tarsi dekoracijos, o sėdynių reguliatoriai pasiekiami tik atlenkus porankį. Iš to paties porankio išlenda ir multimedijos valdiklis, kurį nesunkiai perpras bet kas, bent kartą čiupinėjęs naujesnį BMW – ši sistema pasiskolinta iš vokiško „Rolls-Royce“ pusbrolio.
Tai toli gražu nėra modernumo įrodymas. Ekranas, kuriame reguliuojami visi automobilio parametrai, vienu mygtuko paspaudimu gali būti paslėptas – jis keičiasi vietomis su medžio apdailoje įtvirtintu tradiciniu „Rolls-Royce“ laikrodžiu. Tai padarius, keturratis prabangus britas tarsi grįžta į praėjusį amžių, kuriame karaliavo elektronikos nepaliesta elegancija.
Laikrodžio garso mitas
Kiekvienas bent dešimt klasių baigęs automobilių gerbėjas žino seną legendą apie „Rolls-Royce“, neva iki 60 km/val. greičio didžiausią garsą skleidžia šio automobilio salone tiksintis laikrodis. Tai netiesa, ir ne dėl to, kad rankinis laikrodis šiandien tiksi garsiau už įmontuotą „Rolls-Royce“.
Garso izoliacija buvo vienas dalykų, kurie „Rolls-Royce Phantom“ nustebino. Ne iš teigiamos pusės. Nereikia net decibelų matuoklio, kad įsitikintum, jog naujausių „Lexus LS“ ar netgi „Audi A6“ salonai nėra labiau triukšmingi. Netgi priešingai – vėjo skleidžiamo šnaresio vokiškame ar japoniškame sedanuose yra mažiau nei britiškame.
Kita vertus, vėjo skleidžiamas triukšmas yra bene vienintelis garsas, kurį išgirsi brito salone. Visi kiti triukšmo šaltiniai „Rolls-Royce“ neegzistuoja – dvylikos cilindrų variklis suriaumoja tik nuspaudus akceleratorių iki dugno, o padangų ar lietaus triukšmą sulaiko stora ratų arkų izoliacija.
Vairuotojo automobilis
Ar tai gali būti vairuotojo automobilis? Absoliučiai ne. Vairuoti „Phantom“ teoriškai gali būti smagu – jis galingas, greitas, tačiau turi nejautrų vairą, yra kiek nerangus ir labai komfortiškas. Kai atsisėdi ant užpakalinės sėdynės, visas smagumas padidėja aštuonis kartus ir nesunku suprasti, kodėl tai – mašinos savininko vieta.
Ant užpakalinės sėdynės sėdintis žmogus turi tiek pat teisių valdyti automobilio multimedijos sistemą, kiek ir sėdintis priekyje. Jeigu nori, gali tai pakeisti gale sėdinčiojo naudai – tada paspaudus ant galinių durelių esantį „Mute“ mygtuką, sėdėdamas priekyje garso nepareguliuosi. Taip su visais automobilio nustatymais, netgi su priekinių sėdynių pozicija – ją galima stumdyti pirmyn-atgal sėdint gale.
Vairuotojui didelio įspūdžio nepaliks ir 2,5 tonos sveriančio automobilio valdymo savybės. Vairas visiškai nejautrus, priekinės dalies slydimas („understeeras“) beprotiškas, 5,8 metro ilgis ir 2 metrų automobilio plotis primena apie save kiekvienoje siauresnėje gatvėje, o stabdžiai nekelia pasitikėjimo. Bet vairuotojas čia ne vyksta iš taško A į tašką B, o atlieka darbą, už kurį gauna atlyginimą. Jis vilki kostiumą, o kita jo darbo vieta galėtų būti prezidentūroje.
Automobilio savininkui, kuris sėdi ant galinės sėdynės ir yra vairuotojo direktorius, svarbiau kiti dalykai: apdailos medžiagos, sėdynės patogumas, šampano taurės laikiklio forma bei automobilio individualumas. „Rolls-Royce“ tuos dalykus daro idealiai jau šimtą metų, greičiausiai po šimto vis dar darys taip pat.
| „Rolls-Royce Phantom“ techniniai duomenys | |
|---|---|
| Variklis | Benzininis 6,75 l, V12 |
| Galia | 460 AG prie 5 350 aps./min. |
| Sukimo momentas | 720 Nm prie 3 500 aps./min. |
| Maksimalus greitis | 240 km/val. |
| Įsibėgėjimas 0-100 km/val. | 5,9 sek. |
| Degalų bako talpa | 100 l |
| Ilgis/plotis/aukštis | 5 834/1 990/1 632 mm |
| Ratų bazė | 3 570 mm |
| Bagažinės talpa | 460 l |
| Degalų sąnaudos (miestas/užmiestis/vidutinės) | 24,6/11,7/15,9 l/100 km |
| Tuščio automobilio masė | 2 480 kg |
| Maksimali leistina masė | 3 030 kg |
| Bazinio automobilio kaina | 404 tūkst. Eur |
