Tilto bandymams vadovauja Kelių ir transporto tyrimo instituto, Tiltų tyrimų skyriaus viršininkas Laimonas Krašauskas, kuris pakomentavo visą bandymų eigą.
„Statiniai ir dinaminiai bandymai atliekami tam, kad įvertintume projekto, remonto kokybę. Tai itin atsakingas procesas. Reikėjo apskaičiuoti galimas apkrovas, numatyti pavojingiausius pjūvius. Ant tilto viena po kitos važiuoja sunkiasvorės mašinos. Iš viso – šešios, visos kartu sveriančios apie 120 tonų. Iš pradžių paleidžiam vieną mašiną, po to jau dvi, taip po mažu didinam apkrovą ir atliekam matavimus“, – pasakojo L.Krašauskas.
Atlikus bandymus, kurie truks tik dieną, paaiškės, ar rekonstruotas tiltas tinkamas eksploatacijai. Išvadas žadama pateikti per penkias dienas.
Detalesnę informaciją apie nuveiktus ir būsimus darbus pakomentavo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzo Pakalniškio, pasak kurio, šis valstybinės reikšmės kelias „tarnaus“ tarptautinio geležinkelio infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ geležinkelio plėtros projekto įgyvendinimui. Šių projektų įgyvendinimui bus naudojama sunkiasvorė technika, kuri turės važiuoti per minėtą tiltą, todėl jo tvirtumas – itin svarbus.
Paklaustas, kodėl vėluojama su tilto atidarymu, A.Pakalniškis patikino, kad atsirado nenumatytų papildomų darbų.
„Buvo problemų su gruntiniais vandenimis. Pasislinko atraminės tilto konstrukcijos, reikėjo įrengti šlaito sutvirtinimus, drenažą. Vis dėlto tiltą planuojame atidaryti dar šiais metais“, – pažadą davė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.
Tiltas per Jiesios upę, Marijampolės plente, buvo uždarytas nuo šių metų gegužės 9 d. Atlikus nuodugnius tyrimus paaiškėjo, kad avarinės būklės 1965 metais pastatytam tiltui reikalinga rekonstrukcija. Prieš jį nuolat buvo ribojamas maksimalus leistinas greitis, kad dėl nelygumų vairuotojai nesulaužytų savo automobilių. Taip pat buvo ribojamas leistinas maksimalus krovininio transporto (iki 15 tonų), kuris gali vykti per šį tiltą, svoris.
Tikėtina, jog po rekonstrukcijos svorio bei greičio ribojimų nebeliks. Tiltas turėtų tarnauti bent jau pusamžį. Darbų metu paplatinti šaligatviai, nutiesta apie 5 km naujo asfalto dangos. Tilto važiuojamosios dalies plotas – 7,5 metro.
Šis tiltas – svarbi kelių sistemos arterija, vykstant iš Garliavos į Rokus ir atvirkščiai.
Darbų, kurie truko apie pusmetį, laikotarpiu transporto eismas, kuris važiuodavo nuo Garliavos pusės, buvo nukreipiamas per Veiverių g. ir vakariniu aplinkkeliu.
Jiesios tilto rekonstrukcijos darbus vykdė bendrovė UAB „Hidrostatyba“. Darbai atsiėjo apie 1,1 mln. eurų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Kitąmet bus tvarkomas ir šalia esantis viadukas virš geležinkelio. Tam žadama atseikėti apie 700 tūkst. eurų. Jį, po rekonstrukcijos, planuojama atidaryti kartu su Kauno hidroelektrinės tiltu arba dviejų mėnesių bėgyje po jo atidarymo. Kauno HE tiltą ruošiamasi baigti tvarkyti 2017 m. vasaros pradžioje.
2017 m., anot A.Pakalniškio, laukia ir Varnių tilto kapitalinis remontas, viaduko virš P.Kalpoko g. sutvarkymo darbai. Taip pat planuojama apšviesti visą Marijampolės plentą.
