Reklamuodami šį milžinišką projektą, jo vystytojai teigia, kad rusai į okupuotą Krymą lengvaisiais automobiliais tiltu ar traukiniais galės važiuoti iki 120 km/val. greičiu, o krovininiais – 80 km/val.
Anot Krymo valdytojo Sergejaus Aksionovo, tiltas bus pabaigtas 2018 m. pabaigoje.
O kol kas Rusija neturi jokio tiesioginio kelio su okupuotu pusiasaliu. Todėl nuolat kyla didelių logistikos problemų. Krymą užgrobus Rusijai, čia iškart ėmė trūkti elementarių kasdienio vartojimo prekių, nes jūros keliu jas gabenti brangu ir nepatogu.
Automobilinių turistų kančios
Turizmo industrijoje – dar didesnė tragedija. Prie keltų susidaro didžiulės eilės, netgi kyla muštynės dėl vietos. „Za ruliom“ pripažįsta, kad vasarą prie perkėlos per Kerčės įlanką susiformuojančios milžiniškos eilės „yra baisios“. Jos net V.Putino politikos šalininkus išmuša iš pusiausvyros. Kai kuriomis dienomis, sustiprėjus vėjui ir sutrikus keltų grafikui, eilės nutįsdavo iki 15 km, jose kelto laukdavo 3 tūkst. automobilių.
Eilės nutįsdavo iki 15 km, jose kelto laukdavo 3 tūkst. automobilių.
Dėl šių priežasčių ir prastos infrastruktūros Krymas keliaujantiems automobiliais tampa nepatrauklus. Apie kemperius iš Vakarų Europos nėra ko net svajoti – į tokią kloaką nėra ko važiuoti.
SUSIJĘ: turistai mušasi eilėje prie kelto iš Krymo į Rusiją
Tačiau ir pačių Rusijos autoturistų srautas į Europą sumažėjo 30 proc. Todėl tiltas į Krymą per Kerčės įlanką Rusijai reikalingas kaip oras – bent jau rusų turistais užpildytų kempingus ir apartamentus.
19 km tiltas ir statybininkų miesteliai
S.Aksionovas tvirtina, kad tilto statybos vyksta sklandžiai, pagal grafiką. Tai reiškia, kad statybas planuojama baigti 2018 m., o tiltu norintys patekti į Krymą galės naudotis tik 2019 m.
Šiuo metu, pasak S.Aksionovo, abiejuose krantuose kuriama infrastruktūra, statomi miesteliai tilto statytojams, tiesiami aplinkiniai keliai abiejuose krantuose, kad būtų galima atgabenti didžiules statybines konstrukcijas. Kubanės (Rusija) pusėje jau sukalti poliai, pastatyta nemaža dalis pagalbinių tiltų, skirtų technikai privažiuoti prie pagrindinio statinio.
Rusijos biudžetui šis projektas kainuos apie 211,852 mlrd. rublių (2,719 mlrd. eurų). Turint omeny infliaciją, tokia suma – ne galutinė.
Sudėtingas statinys
Pagal projektą planuojama po vandeniu kuriant tilto pamatus sukalti 5500 polių. Kai kurie jų panardinti giliau nei 93 m po vandeniu (tai – maždaug 30 aukštų namo ekvivalentas. Ant polių bus tvirtinamos tiltą laikysiančios 595 atramos.
„Za ruliom“ teigimu, tilto konstrukcija turėtų būti atspari ir jūros audroms, ir seisminiams faktoriams. Ji mokslininkų išbandyta Krylovo moksliniame centre.
Vienas tiltas jau nugriuvo po 3 mėnesių
Šiam tiltui tikrai netiks molinės milžino kojos, nes ties Kerčės įlanka susitinka Juodoji ir Azovo jūros. Čia pučia itin stiprūs vėjai, net ir vasarą. O žiemą nuo Azovo atkeliauja ledų sangrūdos.
Būtent ledo lytys ir nugriovė 1944 m. per įlanką statytą geležinkelio tiltą. Pirmas traukinys juo pravažiavo 1944 m. lapkričio 3 d. O po trijų mėnesių ledonešis išjudino neapsaugotas nuo stichijos atramas. Tą kartą statytojams rūpėjo kuo greičiau pastatyti objektą, o jo apsauga žadėjo pasirūpinti vėliau. Bet nespėjo. Todėl vietoje nugriuvusio tilto 1953 m. atidaryta perkėla.
