Bendra projekto vertė, siekusi apie 9,5 mln. eurų, neabejotinai augs. Be to, potencialūs rangovai skundžiasi galbūt neskaidriu konkursu.
Deramasi dėl papildomų darbų kainos
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas teigė, kad šiuo metu vyksta derybos su konkurso dalyviais, nes jų pasiūlyta kaina viršijo nustatytą. Jis neatmetė galimybės, kad teks nutraukti konkursą ir skelbti naują, jeigu nepavyks susitarti.
„Tarptautinis konkursas truko daugiau kaip du mėnesius, bet koks rangovas galėjo pasiruošti ir dalyvauti. Tikimės, kad per porą trejetą savaičių įvyks procedūros ir turėsime arba vieną, arba kitą situaciją. Negalime atmesti, kad nė vienas ir nepateiks kainos, kurios mes prašome, tada tektų skelbti iš naujo. Rizika tokia lieka“, – BNS aiškino V.Andrejevas.
Pasak jo, gali būti, kad po derybų didės darbų kaina, pailgės kelio rekonstrukcijos terminas.
„Visi papildomi sprendiniai, be abejo, brangina projektą. (...) Galėjome suprojektuoti, kaip buvome pateikę, bet jis (kelias – BNS) sulūžtų po keleto metų, tai ar čia yra tikslas? Ar brangs? Taip, bet durpynai yra tokia vieta, kuri kelius gadina greičiau nei automobilių srautas“, – sakė V.Andrejevas.
Jo teigimu, vietovėje būtina tvirtinti kelio pagrindą.
„Tose vietose yra silpni gruntai ir kelias turi turėti atsparą. (...) Pagal taisykles, yra aibė būdų, kaip spręsti durpynų arba kitokio tipo silpnų gruntų buvimą po žemės sankasa arba kelio dangos konstrukcija. Vienas iš tokių būdų yra poliai, antras būdas – tiesiog iškasti durpes ir užvežti gruntą. (...) Pasilikome ties poliais“, – BNS sakė V.Andrejevas.
Pasak jo, antrasis variantas buvo atmestas ir dėl aplinkosaugos.
Kelių direkcijos vadovas BNS sakė negalintis atskleisti, su kuo deramasi dėl papildomų darbų. BNS žiniomis, konkurse dalyvavo trys bendrovės – pagrindinį rangovo konkursą laimėję „Kauno tiltai“, taip pat „Šiaulių plentas“ ir „Autokausta“.
Įžvelgia galimą neskaidrumą
Rangovai, dalyvavę ir pirmajame kelio rekonstrukcijos konkurse, įtaria Kelių direkciją neskaidria veikla. Pirmajame konkurse dalyvavusios „Hidrostatybos“ Pardavimų direktorius Andrius Garadauskas BNS teigė, kad naujo konkurso reikalavimai yra griežtesni nei pirmojo, nors jo vertė mažesnė.
„Mes bandėme dalyvauti, bet kadangi sukeltos sąlygos, mums nepavyko. Nežinau, ar vienam (tiekėjui sąlygos buvo parengtos – BNS), bet jos yra aukštesnės sąlygos mažesniam konkursui, negu buvo sąlygos didesniam konkursui“, – BNS sakė A.Garadauskas.
Anot jo, potencialūs rangovai nebuvo įspėti, kad bus rengiamas antras konkursas, tuo metu papildomi darbai buvo planuojami iš anksto, dar vykstant pirmajam konkursui. Todėl pagrindinio konkurso nelaimėję tiekėjai galėjo įskaičiuoti papildomas rizikas ir jų kaina ir buvo kur kas didesnė nei laimėtojų – „Kauno tiltų“ ir „TEC Infrastructure“, pasiūliusių 9,46 mln. eurų kainą.
„Tilsta“ ir „Lemminkainen Lietuva“ pirmajame konkurse siūlė darbus atlikti už 15,4 mln. eurų, „Latvijas tilti“ ir „Eurovia Lietuva“ – už 17,8 mln. eurų, „Panevėžio keliai“ ir „Šiaulių plentas“ – už 17,79 mln. eurų, „Hidrostatyba“ ir „Šilutės automobilių keliai“ – už 23,1 mln. eurų.
„Hidrostatybos“ Pardavimų direktorius teigė, kad įmonė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), LAKD ir Susisiekimo ministeriją.
VPT direktorė Diana Vilytė BNS patvirtino, kad gauti dviejų tiekėjų skundai.
Savo ruožtu LAKD laikinasis vadovas V.Andrejevas aiškina, kad antrojo konkurso poreikis išaiškėjo tik vykstant pirmajam konkursui.
„Mes neturėjome geologinės ataskaitos, skelbdami (pirmąjį – BNS) konkursą. O kai rangovai mus informavo, kad yra tokios problemos, mes, neturėdami duomenų, negalėjome pasakyti, kiek jie turi įsivertinti, todėl ir sakėme: jūs parengiate projektinius sprendinius, atiduodate LAKD, o ji skelbia (antrą – BNS) konkursą. (...) Gali būti visiškai kitas rangovas, viskas buvo sutartyje sudėliota“, – BNS sakė V.Andrejevas.
Estakada – kitų metų gegužę
„Kauno tiltų“ teigimu, kada bus baigta kelio rekonstrukcija, paaiškės, įvykus papildomų kelio sankasos stiprinimo darbų konkursui, o estakados statybos darbai bus užbaigti sutartyje numatytu laiku – iki 2019 metų gegužės.
V.Andrejevo teigimu, vis dėlto svarbiausia, jog estakada bus pastatyta kitų metų gegužę, o atnaujinto kelio dar reikės palaukti.
„Retrospektyviai galima teigti, kad reikėjo „atjungti“ kelią nuo estakados, kadangi tokios problemos. Bet tai tik nukeltų problemos sprendimą vėlesniam laikui. (...) Su keliu, taip, nusikels, bet pagrindinė problema buvo nepravažiavimas potvynių metu, tai ta problema bus išspręsta su estakada. Ja vairuotojai, svečiai, gyventojai galės naudotis jau nuo gegužės mėnesio“, – kalbėjo V.Andrejevas.
Susisiekimo ministerija pernai gruodį, pasirašius sutartį dėl kelio rekonstrukcijos ir estakados statybų, skelbė, kad estakada bus pastatyta iki šių metų pabaigos. Tačiau statybos pradžia vėlavo – darbai pradėti tik birželio pabaigoje, nors juos planuota pradėti pavasarį.
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis BNS sakė tikintis, kad estakada bus baigta dar šiemet, nors naudotis ja rusniškiai turbūt galės tik kitąmet.
Kelias Šilutė–Rusnė vienintelis veda į Rusnės salą ir per kasmetinius potvynius yra užliejamas bei taip sutrikdo vietos susisiekimą. Be estakados statybos, rekonstruojamas 5 kilometrų ilgio kelio ruožas, kur bus įrengta nauja dangos konstrukcija, nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas.