Ryžių lukštai ir ananasų atliekos automobiliuose: kur jie naudojami ir kaip atrodo?

Naujų automobilių taršą mažinantys inžinieriai jau kurį laiką vien galios sistemomis neapsiriboja.
Mazda MX-30 R-EV versija (Gamintojo nuotr.)
Mazda MX-30 R-EV versija (Gamintojo nuotr.) / Gamintojo nuotr.

Pažangūs gamintojai mašinų salonuose palaipsniui mažina gamybos metu taršą išskiriančių ar vėliau sunkiai utilizuojamų medžiagų kiekį. Anksčiau įprastus plastikus vis dažniau keičia iš jūrų ar vandenynų dugno atkeliaujančios atliekos. Perdirbus, jos virsta kokybiškais audiniais. Tačiau ir tuo neapsiribojama – automobilių kūrėjai verčiasi per galvą, kad sukurtų vis originalesnių medžiagų. Kokios jos?

Pranoksta taršesnes medžiagas

Automobilių salonuose tradiciškai vyrauja įvairūs plastikai, guma ir jų junginiai. Tad gamintojai visų pirma puolė ieškoti, kokiomis tvaresnėmis alternatyvomis būtų galima pakeisti šiuos komponentus. Taip imtasi perdirbti jau panaudotą plastiką. Pavyzdžiui, tokie gamintojai kaip „Ford“ ar „Cupra“ naudoja perdirbtą PET plastiką sėdynėms gaminti, o „Range Rover“ automobilių plastiko detalėmis virsta iš vandenynų ar jūrų ištraukti išmesti žvejybos tinklai.

Beje, prabangesnių automobilių kūrėjai, kurių modelių kėbuluose gausu aliuminio, nuolat ieško būdų, kaip panaudoti šią perdirbtą medžiagą. Štai „Jaguar“ iš surinkto aliuminio laužo vėliau gali perlieti naujų automobilių dalis.

Dar viena kryptis – natūralių, atsinaujinančių ir biodegraduojančių audinių, kurių gamybai reikia mažiau energijos nei verpiant sintetinius audinius, naudojimas salonuose. Tai gali būti kanapių ar linų pluoštai, bambukas ir pan. Pavyzdžiui, natūralius pluoštus elektromobilyje i3 pritaikė BMW, o medžiagų inovatyvumu blykstelėjo „Mazda“ gamintojai, elektrinį MX-30 ir įkraunamąjį hibridinį MX-30 R-EV dekoravę ąžuolo kamštiena.

Įmonės taip pat renkasi organinius audinius, siekdamos sustiprinti plastiką ar pakeisti iš taršių šaltinių, kaip antai stiklo pluošto ar naftos produktų, išgaunamas medžiagas. Tam pasitelkiamas sojų porolonas, šiaudai, kokosų riešutų pluoštas ar net ryžių lukštai. O itin daug resursų gamybos metu eikvojančią odos apdailą keičia veganiškos odos alternatyvos. Jos gali būti sukurtos iš ananasų atliekų, obuolių žievelių ir jau minėtų perdirbtų plastikų. Pavyzdžiui, tokia oda įvairius savo mašinų salonų elementus aptraukia „Tesla“.

Laidos apie automobilius „Autopilotas“ žurnalistas Vytenis Kudarauskas sako, kad jam didžiausią įspūdį palieka tokios iš perdirbtų medžiagų pagamintos apdailos detalės, kurios vizualiai niekuo nesiskiria nuo jau įprastų. Eksperto teigimu, gamintojams jau pavyko pasiekti tokį lygį, kai kokybe tvarios medžiagos ne tik nenusileidžia, bet ir lenkia tradicines.

Gamintojo nuotr./Vytenis Kudarauskas (Asmeninio archyvo nuotr.)
Gamintojo nuotr./Vytenis Kudarauskas (Asmeninio archyvo nuotr.)

„Vis dažniau galima pastebėti augalinės kilmės medžiagų. Jos ne tik įdomiai atrodo, bet ir yra puikiai integruotos vizualiai. Be to, jos atveria daugiau galimybių į saloną pažvelgti kūrybiškai, suteikia erdvei daugiau jaukumo ir tuo pat metu išskirtinumo“, – sako pašnekovas.

Perdirbta ir perdirbama

Gamintojams svarbu, kad tvarios medžiagos leidžia ir toliau suderinti prabangą, komfortą ir praktiškumą su nauja, vis svarbesne dedamąja – ekologija. Pavyzdžiui, minėta ąžuolo kamštiena „Mazda MX-30“ modelyje ne tik sumažina automobilio anglies pėdsaką, bet ir sukelia šilumos, natūralumo pojūtį.

„Ši minkšta, maloni liesti medžiaga išsiskiria unikalia struktūra. Ji suteikia kiek daugiau žaismingumo apskritai labai santūriam šio modelio salono dizainui. Ieškodami naujų, gamtai palankių medžiagų, gamintojai gali išsilaisvinti iš stereotipinių rėmų, nustebinti savitumu, bet tuo pat metu išlaikyti kokybę ir kitas salono medžiagoms būdingas savybes“, – japonų sprendimą vertina V. Kudarauskas.

Kad parenkant naujas medžiagas siekiama būtent tokio savybių santykio, rodo ir kitų pramonės šakų pavyzdžiai. Pavyzdžiui, visame pasaulyje populiarus lauko drabužių prekių ženklas „Patagonia“ daugelyje savo gaminių naudoja perdirbtą poliesterį, pagamintą iš plastikinių butelių, ir netgi pradėjo vykdyti „Worn Wear“ programą: klientai skatinami taisyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti savo aprangą.

Panašiai bendrovė „Adidas“ padarė didelę pažangą tvarumo srityje įgyvendindama „Parley for the Oceans“ iniciatyvą: ji bendradarbiauja su partneriais, kurdama avalynę ir drabužius iš perdirbtų plastikinių atliekų, surinktų paplūdimiuose ar iš pakrančių bendruomenių. Visi gamintojai pažymi, kad formuojant žiedinės ekonomikos elementus labai svarbu taikyti perdirbtas ir vėliau perdirbamas medžiagas.

Iš esmės taip galima paaiškinti ir įmonės „Mazda“ pasirinkimą naudoti unikalią medžiagą – Portugalijoje augančios specialios rūšies kamštinių ąžuolų žievę. Ją surenkant, augalai nė kiek nenukenčia, o nauja žievė visiškai atauga per 25 metus. Portugalija yra didžiausia pasaulyje kamštienos gamintoja ir eksportuotoja, o šalies pietryčių Alentežo regionas garsėja bekraščiais kamštinių ąžuolų miškais.

V. Kudarausko teigimu, tai ir įvaizdžio klausimas, ir įmonių nenoras veidmainiauti. Ekologijos temos aktualizavimas įpareigoja atsižvelgti į visus aspektus: pradedant degalais, būdais, leidžiančiais minimizuoti automobilio paliekamą ekologinį pėdsaką važiuojant, baigiant gamybos procesu ir medžiagomis, iš kurių jis pagamintas.

„Be to nemaža dalis vartotojų sąmoningai siekia būti kuo ekologiškesni, tam skiria nemažai dėmesio, jų neatbaido ir didesnė kaina. Automobilių pramonėje taip pat vyksta konkurencija dėl šio, sakyčiau, didėjančio pirkėjų rato, todėl natūralu, kad atsižvelgiama į poreikius bei tendencijas“, – pastebi pašnekovas.

Derina su ypatinga technologija

Kamštiena pasižymi ypač praktiškomis savybėmis: puikiu atsparumu trinčiai, skysčių nepralaidumu, taip pat plastiką ar gumos mišinius pranokstančiu lengvumu. Šios ypatybės labai svarbios kuriant tiek elektromobilius, tiek ir hibridinius automobilius, nes jų gamintojams didelę reikšmę turi svoris.

Štai „Mazda“ kamštieną, veganišką odą ir iš PET plastiko perdirbtą pluoštą naudoja tiek visiškai elektriniame MX-30, tiek ir šio modelio unikalioje įkraunamojo hibrido MX-30 R-EV versijoje. Pernai pristatytas automobilis nėra įprastas iš tinklo įkraunamas hibridas, mat jame greta elektros pavaros sumontuotas nedidelis rotorinis vidaus degimo variklis, todėl papildomą elektros energiją kelionėms šis modelis gali pasigaminti naudodamas benziną.

Taip 50 litrų degalų baką turintis automobilis iš viso be sustojimo gali nuvažiuoti iki 680 kilometrų, o naudodamas vien baterijoje sukauptą elektros energiją gali įveikti iki 85 kilometrų. Be to, MX-30 R-EV modelis išsaugo visus elektromobiliams būdingus privalumus – nuo energingo įsibėgėjimo iki itin tolygaus važiavimo, nes vidaus degimo variklis neturi jokios mechaninės jungties su ratais ir veikia kaip paprasčiausias generatorius. Galią ratams užtikrina tik 122 kW galios elektrinis motoras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų