„Tai yra labai silpnas planas be argumentų, be realaus matymo ir be realaus politinio palaikymo. Tai žinojo aplinkos ministras, žinojo, kokia yra Vyriausybės pozicija. (...) Bent jau toks, koks projektas pateiktas, jis iki Vyriausybės prieiti neturi net teorinių galimybių“, – Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo S.Skvernelis.
Jis pripažino, kad taršos problematika aktuali, tačiau plane siūlomi sprendimai yra „švelniai tariant, labai diskutuotini“.
„Šitas planas labai pirminis, teorinis ir bus galima kalbėti tiktai tada, kai Vyriausybėje išdiskutuosime ir pavesime kryptis, kokius žingsnius turime padaryti. Mes palietėme tik automobilių tematiką. Planas apima labai daug sričių: nuo mūsų pramonės, žemės ūkio iki paties gyventojo, kuris šildosi savo namus iškastinio kuro katilais. Tai yra gana „žalias“ dokumentas – „projektas“, reikėtų sakyti“, – teigė premjeras.
S.Skvernelis ketvirtadienį dar kartą pakartojo poziciją, kad Vyriausybė nesvarsto visuotinio automobilių mokesčio. Pasak jo, planuojamos priemonės skatinti gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius, ši iniciatyva turėtų būti svarstoma rudenį.
„Galiu pabrėžti dar kartą – Vyriausybė net nesvarstė apie visuotinio automobilių mokesčio įvedimą. Mes ką svarstėme ir ką puikiai žino aplinkos ministras, tai ieškoti būdų, kad neapsimokėtų registruoti labai taršius senus automobilius, surasti skatinimo būdus. Kalba neina apie PVM subsidiją, o apie skatinimo būdus mūsų gyventojams, kad jie galėtų įsigyti ne tik elektromobilius, bet naujesnius mažiau taršius automobilius“, – aiškino ministras pirmininkas.
K.Navicko komentaro, kuris šiuo metu atostogauja, BNS gauti nepavyko.
S.Skverneliui dar ketvirtadienio rytą sukritikavus Aplinkos ministerijos parengtą oro taršos mažinimo planą, aplinkos viceministras Martynas Norbutas BNS tvirtino, jog tai tėra diskusinis dokumentas ir jis keisis prieš pasiekdamas ministrų kabinetą. M.Norbuto nuomone, ministerija elgiasi skaidriai iš anksto visuomenei pateikdama oro taršos mažinimo plano projektą.
„Mes jau ne pirmą klausimą iškeliame viešai diskusijai toli gražu iki sprendimų priėmimo. Planas, kuris dabar aptarinėjimas, yra juodraštinis variantas, skirtas institucijoms pateikti pastabas. Spalio mėnesį mes turėsime viešas diskusijas su visuomene. Jis bus pakoreguotas, papildomai derinamas tarp institucijų, tada keliaus į Vyriausybę diskusijoms ir pritarimui“, – BNS teigė viceministras.
Anot jo, tikimasi, kad Seime šis projektas bus priimtas 2019 metais.
Aplinkos ministerija praėjusią savaitę registravo oro taršos mažinimo iki 2030 metų planą. Visoms jame numatytoms oro taršos mažinimo priemonėms įgyvendinti gali prireikti 254 mln. eurų.
Plane daug dėmesio skiriama transporto sektoriui. Nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane nurodoma, kad nuo 2020-ųjų metų lengvieji automobiliai būtų apmokestinami pagal jų taršos lygį, o mokestį mokėtų transporto priemonių savininkai. Be to, nuo 2021 metų yra numatytos finansinės paskatos asmenims, įsigyjantiems ekologiškus automobilius.
Plane nurodoma, jog Vyriausybė nacionalinį oro taršos mažinimo planą turėtų patvirtinti iki šių metų pabaigos ir iki kitų metų balandžio jį pateikti Europos Komisijai (EK). Vėliau jis turės būti atnaujinamas bent kas ketverius metus.
