Ketvirtadienį K.Mieliauskas oficialiai pristatė kelionei jau paruoštą „Yamaha XT660Z Tenere“ 660 kub. cm vieno cilindro motociklą bei papasakojo, kaip vyksta ne tik technikos paruošimas šalčiausiai kelionei, bet ir darbas su pačiu savimi – fizinis ir psichologinis pasiruošimas.
Žmogaus galimybių išbandymas
Sausio 31 d. motociklininkas kartu su visa palydinčia komanda iš Vilniaus per Maskvą skris į Jakutską, kuris yra šiaurės rytų Sibire. Ten visi turės dar kelias dienas pasiruošimui, o vasario 4 d. leisis į šalčiausią kelionę.
Motociklininkas iš Jakutsko (šalčiausio pasaulio didmiesčio) savo motociklu pajudės į Oimiakoną (šalčiausią gyvenvietę). Šioje pasaulio vietoje oro temperatūra žiemą nukrenta iki -50 laipsnių, o „paspaudus šaltukui“ spaudžia -60 laipsnių speigas.
Motociklininkas pripažino, kad toks šaltis bus didžiausias kelionės iššūkis, mat važiuojant motociklu jutiminė temperatūra gali siekti net -100 laipsnių. Visgi vyras juokėsi, kad motociklas jau paruoštas, o žmogaus šalčio suvokimas priklauso nuo jo psichologijos, mat tuose kraštuose vaikai į mokyklą gali nebeiti tik tuomet, kai termometro stulpelis nukrenta iki -55 laipsnių ir žemiau (Lietuvoje tokia riba laikoma -25 laipsniai šalčio).
Istorinis „kaulų kelias“
Kelionės metu K.Mieliausko ir visos „The Coldest Ride“ projekto komandos laukia 1000 kilometrų kaulų kelio (ang. – „Road of bones“). Kodėl jis taip vadinasi? Motociklininkas netruko paaiškinti – anksčiau šį kelią statė tremtiniai, o jiems mirus nieks nesivargino jų garbingai palaidoti, todėl kūnai buvo čia pat ir paliekami.
Motociklininkas pasakojo, kad keliauti teks net tik keliais, bet ir kalnais, o kartais neužšalusiomis upėmis. Kodėl šios upės prie ypač žemos temperatūros neužšąla, motociklininkas teigė nežinantis, lygiai taip pat, kaip dar nežino, kaip reiks jas įveikti.
Kalbėdamas apie pasiruošimą, K.Mieliauskas teigė, kad visko suplanuoti neįmanoma, o kelionė per užšalusį Baikalo ežerą parodė, kad dažnai viskas vyksta priešingai, nei žmogus būna numatęs. Lygiai taip pat ir dabar, motociklininkas aiškino nė nesistengiantis apgalvoti visų gyvenimo situacijų, mat tik susidūręs su kliūtimis, vietoje bandys jas išspręsti.
„Kai planavau kelionę per Baikalą, stebėjau, kokie tuo metu bus orai, buvau numatęs, kad tuomet oras turėtų būti ramesnis, turėtų nebesnigti ir šviesti saulė. Kai nuvažiavau, pamačiau, kad viskas buvo priešingai – siautė pūga ir pūtė stiprus vėjas“, – prisiminimais dalijosi K.Mieliauskas.
Šiltai „aprengtas“ motociklas
Žinoma, svarbus pasiruošimas iššūkiui vyksta ir dabar. Pasakodamas apie motociklo paruošimą kelionei K.Mieliauskas išskyrė specialias variklio apsaugas su termoizoliacija, kurios dideliame šaltyje padės palaikyti motociklo variklio darbinę temperatūrą. Tai pat pakeista ir išmetimo sistema, kuri pritaikyta būtent šio motociklo kelionei atšiauriomis sąlygomis.
Motocikle sumontuoti ir papildomi žibintai bei specialios apsaugos ant motociklo rankenėlių, kurios ne tik padeda apsaugoti rankas nuo speigo, bet ir palaikyti rankenėlių skleidžiamą šilumą. Nors žiemą daug dėmesio visi skiria padangoms, šis motociklas „apautas“ įprastomis motokroso dygliuotomis padangomis, kurių mišinys neturi jokių papildomų savybių esant dideliam šalčiui. Visgi ant padangų esantys spygliai važiuojant ledu padidina sukibimą ir užtikrina stabilumą.
Dar vienas motociklo patobulinimas, kuris kol kas nėra įgyvendintas – šildoma motociklo sėdynė. Motociklininkas viliasi, kad tai bus įgyvendinta po poros savaičių.
Įdomu ir tai, kaip pasakojo K.Mieliauskas, tuose kraštuose žmonės automobilių ir motociklų variklių dienos metu negesina, mat užgesinus variklį, kitą kartą jį užvesti gali pavykti tik pavasarį. Tokią praktiką naudoti ketina ir lietuvis, o dėl šios priežasties pasirinkta ir mažesnio klampumo alyva – 0W-30.
„Darome prielaidą, kad mums taip pat dieną nereiks gesinti motociklo variklio, o naktį, tikimės turėti šiltą vietą, kur galėtume nakvoti. Tačiau jei aš turėsiu šiltą vietą nakčiai, prioritetą teiksiu motociklui“, – pristatymo metu kalbėjo K.Mieliauskas.
Degalų sąnaudų tema taip pat itin aktuali, tačiau motociklininkas patikino, kad nepaisant to, jog prie didelio šalčio motociklo degalų sąnaudos išauga bent dvigubai – apie 11 l/100 km – atsargų komanda turės pakankamai.
Šilti drabužiai ir rami galva
Nors be patobulinimų vargu ar motociklas esant -50 laipsnių šalčiui galėtų pajudėti iš vietos, ne ką svarbi ir paties motociklininko apranga.
K.Mieliauskas teigė, kad nė vienas gamintojas negamina tokio kostiumo, kuris motociklininkui padėtų atlaikyti tokį šalį, visgi jam pavyko rasti spendimą – Suomijos muitininkams skirti drabužiai. Tačiau vien tik jų taip pat neužtektų, todėl motociklininkas pasirūpino ir kitais drabužiais bei elektra šildomu kostiumu. Mat važiuojant tokiomis sąlygomis, kai jutiminė temperatūra gali siekti -100 laipsnių šalčio, kaip sakė pats entuziastas, gali prireikti net 6 drabužių sluoksnių.
Žinoma, svarbu nesušalti ne tik judant, bet ir ilsintis, todėl komandos techniniame automobilyje bus ne vienas papildomas drabužių komplektas. Kol kas motociklininkas numatė, kad per dieną įveiks maždaug po 200 km, mat būtent tokiu atstumu viena nuo kitos yra nutolusios gyvenvietės, kuriose komanda planuoja praleisti naktis. Žinoma, niekas 100 proc. negarantuoja, kad visada pavyks rasti šiltą nakvynę, todėl, anot K.Mieliausko, reikia pasiruošti ir blogiausiam. Tačiau pats motociklininkas pasakojo, kad spaudžiant dideliam šaltukui, ten gyvenantys žmonės bet kokiu atveju nakčiai priglaudžia kitus atklydusius žmones.
Visgi, kad tokį šaltį atlaikyti būtų lengviau, motociklininkas iššūkiui ruošiasi jau dabar. SPA centre būdamas vien su trumpikėmis motociklininkas apie minutę stovi -100 laipsnių šaltyje. Negana to, prieš kelionę planuoja išsimaudyti neužšalusioje upėje, kai spaus -50 laipsnių šaltis. Be to, faktas, kad su komanda nevažiuos lydintis gydytojas taip pat įpareigoja iš anksto pasirūpinti savo sveikata bei sustiprinti imuninę sistemą.
