2020 09 03 /12:46

Šalia Kauno atidaryta galingiausia šalyje elektromobilių įkrovimo stotelė: 40 kWh talpos akumuliatorių įkrauna per 5 minutes

Didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas „Ionity“ pasiekė Lietuvą. Pirmoji įkrovos stotelė rugsėjo 3 dieną atidaryta Garliavoje esančioje „Circle K“ degalinėje. Pastarosios atstovai tikina, kad tokiu žingsniu pagaliau pagalvota apie klientą: vieta pasirinkta pirmiausiai atsižvelgiant į patogumą jam. 40 kWh talpos akumuliatorius šioje stotelėje bus įkrautas per 5 minutes.
„Ionity“ įkrovimo stotelė
„Ionity“ įkrovimo stotelė / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Tai pirmoji „BMW Group“, „Mercedes Benz“, „Ford Motor Company“ ir „Volkswagen Group“ kartu su „Audi“ ir „Porche“ tarptautinio „Ionity“ tinklo stotelė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Estijoje planuojama atidaryti dvi tokias stoteles (pirmoji išdygs iki Kalėdų), Latvijoje – vieną (kitų metų pradžioje). Iš viso Europoje žadama įdiegti 400 didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą. Šiuo metu jau veikia 271 stotelė, statoma dar 41.

Lietuvoje dar dvi „Ionity“ stotelės ims veikti „Circle K“ tinklo, kuris yra vienintelis šių įkrovimo stotelių plėtros partneris Baltijos šalyse, degalinėse Aplinkkelis 2 (prie Panevėžio) ir Kryžkalnis 2 (pusiaukelėje tarp Kauno ir Klaipėdos). Prie Panevėžio stotelė, kartu su nauja degaline, turėtų būti atidaryta rugsėjo pabaigoje, o Kryžkalnyje – kitų metų vasarį. Visos trys degalinės, kuriose suplanuotos stotelės – naujos.

„Circle K Lietuva“ vadovas Skirmantas Mačiukas teigia, kad pirmą kartą Lietuvoje šalia įprastų degalų įrengtos elektros stotelės žymi lūžį tradicinėje mažmeninėje degalų prekybos rinkoje.

„Mes esame pirmieji tarp Lietuvos degalinių tinklų, kurie kuria sinergiją su ateities automobiliais. Nors Lietuvoje elektra varomų automobilių jau yra apie 2 tūkstančiai, jiems skirtų įkrovos taškų tinklas plėtotas atskirai, neieškota galimybių integruoti naują degalų rūšį į jau esančią vairuotojų aptarnavimo infrastruktūrą. Siekiant populiarinti mažiau taršų transportą ir didinti elektromobilių skaičių šalyje, labai svarbi ne tik įkrovimo stotelių plėtra, bet ir jų patogumas“, – teigė S.Mačiukas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Skirmantas Mačiukas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Skirmantas Mačiukas

Tiesa, tik maža dalis iš tų 2 tūkstančių Lietuvoje važinėjančių elektromobilių galės pasikrauti baterijas šioje naujoje stotelėje – tam transporto priemonė turi turėti greitos įkrovos galimybę. Tad tai – investicija į ateitį, tikintis sparčios naujos kartos elektromobilių plėtros.

Galingumas siekia 350 kW

Šalia pagrindinių transporto arterijų, greitkelių įrengiamų „Ionity“ stotelių galingumas siekia 350 kilovatų (kW). Įkrovikliai yra suderinami su dabartinėmis ir būsimomis elektrinių transporto priemonių kartomis, naudojant pirmaujančią Europoje kombinuotą įkrovimo sistemą (Combined Charging System, CCS).

„Ionity“ šiaurės Europos vadovas Janas Haugenas Ihle teigia, kad „Ionity“ stotelės atidarymas yra reikšmingas žingsnis Baltijos šalyse didinant e. mobilumą, kuris leidžia keliauti be išmetamųjų dujų naudojant tik atsinaujinančią energiją.

40 kWh talpos elektromobilio akumuliatorius gali būti visiškai įkrautas vos per 5 minutes.

„Taip, dviejų tūkstančių elektromobilių rinka Lietuvoje atrodo maža, bet, manau, tokių stotelių pačiose svarbiausiose šalies vietose įrengimas išaugins elektromobilių pardavimus. Tai paskatins klientų pasitikėjimo augimą. „Ionity“ tinklo diegimas Baltijos šalyse reiškia mūsų strateginį įsipareigojimą naikinti kliūtis naudotis elektromobiliais, gerinant jų aptarnavimo infrastruktūrą ir sudarant sąlygas ilgoms kelionėms. Tokios stotelės kaip ši įrengimas kainuoja apie 600–700 tūkst. eurų. Tačiau tai atsipirks, nes norint mūsų savininkams parduoti automobilius, reikia turėti įkrovimų stotelių tinklą. Čia kaip diskusija, kas atsirado pirma – višta ar kiaušinis“, – tikina J.Haugenas Ihle.

Paklaustas, kodėl stotelių plėtrą Baltijos šalyse pradėjo būtent nuo Lietuvos, jis paaiškino, kad mūsų šalis greičiausiai parūpino reikiamą elektros tiekimo infrastruktūrą, pirmauti Lietuvoje šioje srityje leido tinkamesnis vietinis reglamentavimas.

„Stotelių dizainas yra laimėjęs apdovanojimą. Kai jos nenaudojamos, dega baltas apšvietimas, pradėjus naudoti – įsijungia kita spalva. Pajungus, ekrane matoma baterijos talpos būklė, tad įkrovimo procesą galima stebėti ir iš didesnio atstumo. Pasikrovus baterijai, užsidega raudonas apšvietimas. Įkrovimo kabelis yra prailgintas, kad galėtų pasiekti visus mašinos kampus“, – pristatė J.Haugenas Ihle.

Įkrovimo greitis „Ionity“ stotelėje priklauso nuo elektromobilio akumuliatoriaus talpos ir greitos įkrovos galimybės. 40 kWh talpos elektromobilio akumuliatorius gali būti visiškai įkrautas vos per 5 minutes. Tuo metu galingų super klasės elektromobilių, tarp kurių „Porsche Taycan“, „Audi e-tron“, kai kurie „Tesla“ modeliai, su 90 kWh ir dar didesnės talpos akumuliatoriais įkrova trunka ilgiausiai iki 30 minučių.

„Elektromobilių „degalų“ įpylimas vyksta ne tokiu pačiu principu kaip dyzelino ar benzino kuro bako pildymas. Eilinėse mašinose pradeda degti raudona lemputė ir reikia važiuoti pasipildyti kuro baką dyzelinu ar benzinu į degalinę. Elektromobilių atveju, dažniausiai jie kraunami namuose, nes tai pigiausias variantas. Kartais prireikia pakrauti viešoje stotelėje bateriją vos 5 minutes, kad gautum nedidelį kiekį papildomos energijos, jog nuvažiuotum iki namų ar numatyto kito taško. Lengva vykti ilgus atstumus. Mano ilgiausias atstumas, įveiktas su elektromobiliu per vieną dieną – 1340 km“, – palygino „Ionity“ atstovas.

1 kWh pakrovimas atsieis 0,79 euro

Štai ir konkretus pavyzdys. Dažniausiai elektromobilis kraunamas likus 20 proc. baterijos talpos. Krauti ją raginama tik iki 80 proc., nes vėliau įkrovimas, siekiant apsaugoti bateriją, lėtėja, tad gaištamas laikas. Logiškiau yra judėti toliau, link kito įkrovos punkto. Tad iš viso stotelėje reikia dažniausiai pasikrauti apie 60 proc. baterijos.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Ionity“ įkrovimo stotelė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Ionity“ įkrovimo stotelė

Stotelės pristatymo metu pademonstruotas konkretus krovimo atvejis. Prieš pusantrų metų pristatytas „Audi e-tron“, kurių Lietuvoje parduoti septyni, pradėtas krauti baterijos talpos likučiui esant 19 proc. Iki 80 proc. baterija, kurios talpa siekia 95 kWh, buvo pakrauta per maždaug 19 minučių. Neturint specialios „Audi“ atstovybės išduotos elektros įkrovimo kortelės, tai savininkui atsiėjo apie 45 eurus. 1 kWh įkrovos šiose naujose galingose stotelėse atsieina 0,79 euro. Turint lojalumo kortelę (jos išduodamos visiems, perkantiems naująjį elektromobilį), kaina mažėja daugiau nei dvigubai – iki 0,3 euro. Tuomet baterijos pasikrovimas nuo 19 iki 80 proc. atsieis 17 eurų.

Tiek įkrovus su „Audi e-tron“ bus galima nuvažiuoti apie 220 km. Jei kaina atrodo gana didelė, atstovai primena, 90 proc. atvejų baterijos kraunamos namuose, tik 10 proc. prireikia krauti mokamose stotelėse.

„Iki šiol mūsų šalies rinkoje elektromobilių įkrovos stotelių galingumas siekė iki 150 kW, Vilniuje buvo viena, pati galingiausia, siekianti gal 200 su trupučiu kW, tad „Ionity“ pranašumas rinkoje yra tikrai akivaizdus. Jei atsižvelgtume į platųjį tinklą Lietuvoje – 50 kW ir mažiau, tai naujosios stotelės net keturgubai galingesnės. Mašiną pasikrauti ilgesnei kelionei galima per 5–10 minučių. Tiek pat, kiek trunka degalų įsipilti. Visiškai įkrauti automobilį galima per 20 minučių.

Bet svarbiausia, kad tai pirma įkrovimo stotelė, kuri pritaikyta kliento patogumui – įrengta ne ten, kur paprasčiausiai plėtotojai atrado vietos, o prie magistralinio kelio. Dauguma jų pastatyta miestuose, kuriuose paklausa nėra tokia didelė – juk daugelis pasikrauna elektromobilius namuose. Problema buvo keliaujant didelius atstumus, nes elektromobiliai – ateities mašinos, jos dar nenuvažiuoja 500 km bet kokiomis oro sąlygomis. Garliava – logistiškai patraukliausia vieta: vidurys tarp Latvijos ir Lenkijos“, – paaiškino „Circle K“ vadovas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Ionity“ įkrovimo stotelė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Ionity“ įkrovimo stotelė

Planuojama plėsti iki 6 įkrovos taškų

Pasak jo, ruošiant elektros infrastruktūrą šioms galingoms stotelėms, daugiausiai laiko ir pastangų reikėjo užtikrinant 1,25 MW galią elektrinėms, kurios dirba atokiau nuo miestų.

„Nėra paprasta Lietuvoje gauti pakankamo galingumo elektros. Stotelėms reikia didelio galingumo. Štai įrengiant stotelę Kryžkalnyje, reikia elektrą „nusitiesti“ 6 kilometrus. Investicijų neminėsiu, tai yra labai brangu. Atsipirkimas – ilgas. Nuo pirminių žingsnių įrengimas stotelės truko apie 1,5 metų. Tai – investicija į ateitį. Vis dėlto projektą įgyvendinome sėkmingai, todėl startuojame kartu su visiškai nauja mums paslauga ir tikimės pasiekti tą vairuotojų auditorijos dalį, kurie dėl turimo automobilio specifikos mus aplenkdavo“, – vylėsi S.Mačiukas.

Pasak jo, pagrindinis iššūkis elektromobilių turėtojams yra palyginti ribotas atstumas, kurį galima nuvažiuoti su įkrauta automobilio baterija. Dėl šios priežasties „Ionity“ stotelės įrengiamos ilguose populiariuose maršrutuose, kur galimybių įsikrauti akumuliatorių nėra tiek daug.

„Miestuose ir priemiesčiuose elektromobilių įkrovų taškų galima rasti nesunkiai. Tuo labiau, kad dažniausiai toks automobilis įkraunamas namuose. Mūsų tikslas kurti infrastruktūrą ten, kur jos nėra, ir prieiga prie elektros šaltinio yra ribota tam, kad vairuotojai galėtų neribodami savęs planuoti ilgesnes keliones“, – tikino S.Mačiukas.

Iš pradžių viena įkrovimo stotelė turės 2 įkrovimo taškus, tačiau ateityje jų skaičius gali būti lengvai išplėstas iki 6 taškų, jei tik tam bus poreikis.

Numatyta ir mobilioji aplikacija, kurioje elektromobilių vairuotojai gali stebėti stotelių užimtumą einamuoju metu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis