Per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo sudaryta kiek daugiau nei 90 tūkst. sandorių. Palyginus, tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu jų buvo daugiau nei 117 tūkst. Prekybos tempai sumažėjo 23 procentais. Tuo tarpu naujų automobilių pardavėjai galėjo džiaugtis greitu atsigavimu po pavasario karantino – naujų automobilių iš salonų į gatves išriedėjo ne mažiau nei pernai.
Pirko brangesnius naudotus automobilius
Ryškiausias reiškinys trečiajame šių metų ketvirtyje – stipriai pakitus sandorių struktūra automobilių amžiaus grupėse bei trečdaliu išaugusi parduodamo naudoto automobilio kaina. Autoplius.lt portalo duomenimis, už naudotą automobilį vidutiniškai buvo sumokėta 5,7 tūkst. eurų.
Nors lėtas kainų augimas fiksuojamas jau keletą metų, toks, net 30 proc. siekiantis šuolis yra beprecedentis. Pernai vasarą kainos vidurkis buvo 4,4 tūkst. eurų, o pavasarį naudotus automobilius pirkėjai įsigijo už vidutiniškai 4,6 tūkst. eurų.
„Visgi teigti, kad automobiliai taip pastebimai pabrango, vienareikšmiškai negalime. Vidutinę kainą iškraipė sandorių sumažėjimas seniausių (ir tuo pačiu pigiausių) automobilių segmente ir išaugimas apynaujų segmente. Pažvelgus į atskiras amžiaus grupes, daugumoje jų pastebėsime 5-14 proc. kainos augimą. Tad dabartiniai automobilių savininkai gali pasidžiaugti, kad per metus jų turimos transporto priemonės praktiškai nenuvertėjo.“ – kainų pokyčius komentavo Autoplius.lt portalo vadovas Artūras Mizeras.
Renkasi mažiau taršius automobilius
Dalis gyventojų atsisuko į naujesnius ir mažiau taršesnius automobilius. Palyginus su 2019 metų duomenimis, labiausiai augo 1-5 metų senumo automobilių segmentas. Čia sandorių skaičius augo daugiau nei 15 procentų. Trečdalį visų parduodamų automobilių automobilių parko sudarančių 11-15 metų automobilių apyvarta krito labiausiai – 27,5 proc.
Pagal ilgametes tradicijas, naudoti „Volkswagen“ automobiliai lieka populiariausi visose Baltijos šalyse. Nors sumažėjo beveik visų markių pardavimai, verta pastebėti, kad mažiausiai šių metų sukrėtimai paveikė naudotų BMW pardavimus. Susidomėjimas „Premium“ segmento automobiliais buvo mažiausiai paveiktas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje.
Ir toliau krenta įvežamų dyzelinių automobilių dalis. Tai buvo antrasis ketvirtis istorijoje, kai jų dalis buvo mažesnė nei 70 procentų. Šioje vietoje lenkiame Latviją ir Estiją. Tai, kad pirkėjai nori aplinkai draugiškesnių automobilių įrodo ir didėjantis hibridinių ir elektrinių ir benzinu-dujomis varomų automobilių importas. Jų dalis augo 1,5 procento ir dabar rinkoje siekia beveik 7 procentus.
Gera žinia – naujų automobilių rinka grįžo į vėžes. Balandžio – birželio laikotarpis pilnas iššūkių, nes prekybos apimtys, lyginant su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, krito perpus. Tuo tarpu liepos – rugsėjo mėnesiais prekyba naujais automobiliais jau vyko tokiu pačiu tempu kaip pernai. Per trečiąjį ketvirtį iš Lietuvos automobilių salonų išriedėjo kiek daugiau nei 12 tūkst. naujų automobilių. Tarp jų sparčiai daugėja hibridinių ir elektrinių – skaičiai 1,5 karto didesni nei pernai – jų per ketvirtį įsigyta 1120.
Kokios markės populiariausios?
Tarp populiariausių automobilių markių karaliauja „Toyota“. Per trečiąjį ketvirtį Lietuvoje beveik 1,5 tūkst. vairuotojų – dvigubai daugiau nei Latvijoje – sėdo į naujas „Toyotas“. Labai stiprus šuolis – daugiau nei 30 proc. lyginant su praėjusiais metais. O antroje vietoje esančio „Volkswagen“ pozicijos susilpnėjo – jų įsigyta 15 proc. mažiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais.
„Naudotų automobilių importui susitraukus, o naujų – išlikus stabiliam, fiksavome ryškų jų santykio sumažėjimą. Vienam naujam teko 2,57 naudoto į šalį įvežto automobilio. Pirmąjį kartą šiuo rodikliu aplenkėme kaimyninę Latviją, tačiau vis dar stipriai atsiliekame nuo Estijos, kurioje šis santykis – 1,08 proc.“, – teigė A.Mizeras.
Pasak Autoplius.lt atstovo, nors įprasta, kad automobilis savo vertę su metais praranda, tačiau šiemet fiksuotas kainų „užsišaldymas“. Panašus reiškinys matomas ir Vokietijoje ir Prancūzijoje, iš kurių naudoti automobiliai dažniausiai pasiekia Lietuvą. Tai vyksta dėl mažėjančios pasiūlos, daliai gyventojų atidėjus automobilio pardavimą. Toks pristabdymas pagal savo esmę yra trumpalaikis, tad galima tikėtis grįžimo į įprastas vėžes pavasarį.
„Akivaizdu, kad automobilių rinką paveiks ir dabar stebima antroji COVID-19 epidemijos banga. Tačiau net ir esant daug didesniam sergamumui nei balandžio mėnesį, dabar stebime tik sezoninį sulėtėjimą. Būtent prekybos ribojimai bei kylanti nežinomybė nulėmė staigų susitraukimą pavasarį. Jeigu šį kartą kraštutinių priemonių neprireiks, galime daryti prielaidą, kad automobilių prekyba nebus stipriai paveikta.“ – prognozavo A.Mizeras.
