Tokią išvadą padarė Švaresnio transporto tarptautinės organizacijos (angl. the International Council for Clean Transportation (ICCT) mokslininkai, kurie tyrimui pasitelkė geriausiai Europoje parduodamo automobilio „Volkswagen Golf“ (elektromobilio, hibridinio, benzino ir dyzelio varikliu varomo) įsigijimo, degalų ir mokesčių sąnaudas.
Per ketverius metus šios markės elektromobilis, palyginti su kitomis versijomis, buvo pigiausias dėl mažesnių mokesčių, degalų sąnaudų ir subsidijuojamos automobilio pirkimo kainos Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Norvegijoje.
Mokslininkų teigimu, jų ataskaita parodė, kad mokesčių lengvatos yra pagrindinis būdas elektra varomų transporto priemonių naudojimo skatinimui ir kovai su klimato kaita bei oro tarša.
Elektromobilių, palyginti su dyzeliniais, savininkai daugiausia (27 proc.) sutaupo Norvegijoje, nes šioje šalyje baterija varomos transporto priemonės atleidžiamos nuo didelio registracijos mokesčio. Elektromobilių vairuotojai Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose sutaupo nuo 11 proc. iki 15 proc., tačiau Jungtinėje Karalystėje ši nauda sumažėjo iki 5 proc., valdžiai sumažinus dotaciją elektra varomų automobilių pirkimui, skelbia „The Guardian“.
Tyrimo mokslininkų nuomone, finansinės lengvatos elektriniams automobiliams nebus reikalingos, kai jų pirkimo kaina sumažės iki iškastinio kuro varomų automobilių, o tokių kainų greičiausiai galima tikėtis nuo 2025 metų iki 2030-ųjų.
Vis tik įsigijimo kaina nėra pagrindinis veiksnys elektromobilių vairuotojams. Prie naudų prisideda mažesni automobilių parkavimo ir kelių mokesčiai bei išplėtotas pakankamas įkrovimo stotelių tinklas. Taip pat būtinas reguliavimas, kad automobilių gamintojai investicijas skirtų mažiau taršioms transporto priemonėms.
Dėl išmetamo anglies dioksido transporto priemonės, turinčios vidaus degimo variklį, yra vienas didžiausių oro taršos, dėl kurio vyksta visuotinis atšilimas, šaltinių. Dėl oro taršos kasmet Europos Sąjungos šalyse miršta 0,5 mln. žmonių.
Tyrimas taip pat parodė, kad labiausiai per ketverius metus pabrango iš tinklo įkraunamos hibridinės transporto priemonės, o iš dalies tam įtakos turėjo tai, kad tokie automobiliai turi du variklius.
„Šios tarptautinės organizacijos išvados aktualios ir Lietuvai, svarstančiai, kokį kelią pasirinkti, kad gyventojai pereitų nuo labiausiai aplinką teršiančių automobilių iki aplinkai draugiškesnių priemonių“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis. Siekiant populiarinti elektrinį transportą, institutas sukūrė Lietuvos gyventojams skirtą svetainę www.elv.lt.
Didėjantys reikalavimai mažinti išmetamų teršalų kiekį skatina pasaulio gamintojus investuoti į elektromobilių gamybą. Aplinkosauginiu požiūriu tokios transporto priemonės mažiau teršia aplinką ir orą, nes nenaudoja iškastinio kuro ir jų eksploatacija yra paprastesnė, nes neturi vidaus degimo variklių. Eksploatuojant elektromobilius susidaro mažiau atliekų, ypač pavojingų (pavyzdžiui, alyvos ar filtrų), o beveik visos susidariusios atliekos yra perdirbamos ar dar kartą panaudojamos.
2019 metų vasario pabaigoje Lietuvoje buvo registruota 1 010 elektromobilių. Šių automobilių vairuotojai gali naudotis specialiai pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis, parkavimo ir įvažiavimo rinkliavų lengvatomis Lietuvos miestuose. Kelio ženklai ir išduodami specialūs valstybiniai registravimo numeriai elektromobiliams sudaro sąlygas įvažiuoti į tam tikras miestų zonas arba jose parkuotis.
