Šios ir kitos problemos skatina gerokai daugiau dėmesio skirti saugiam eismui: kelių infrastruktūros gerinimui, eismo kultūros ugdymui, saugiam greičiui.
Tiria eismo įvykius
Darnaus judumo planus pasitvirtinusios ar juos ar teberuošiančios šalies savivaldybės yra numačiusios ne vieną priemonę, kaip būtų galima gerinti eismo saugumą, o į vykdomus projektus įtraukia ir kitų organizacijų bei tarnybų specialistus.
Pasak Pauliaus Kero, Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo, Kaune šiuo metu dirba tarptautinė ekspertų komanda, rengianti darnaus judumo mieste planą, o kitais metais ir ateityje ypatingas dėmesys bus skiriamas pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui.
„Kalbant apie eismo saugumą, remiamės kitų ekspertų išvadomis ir rekomendacijomis.
Kaune taip pat dirba Eismo saugumo komisija, sudaryta iš įvairių institucijų bei bendruomenių atstovų, kurioje kartu su policija aptariami įvairūs eismo saugos klausimai.
Skyriaus specialistai gilinasi į kitų šalių patirtį, dalyvauja seminaruose bei konferencijose. Pastaraisiais metais itin tampriai bendradarbiavome su eismo saugos klausimais ES lyderiaujančios Norvegijos institucijomis“ – sakė P.Keras.
Eismo saugos priemonėms mieste bei gatvių apšvietimo atnaujinimui Kauno miesto gatvėse 2018 metais numatyta daugiau nei 3 mln. eurų.
Pastaruosius ketverius metus Kauno miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Kelių transporto tyrimų institutu, tiria mieste įvykstančius eismo įvykius, kuriuose yra sužalojami arba žūsta eismo dalyviai.
„Institutas kasmet ištiria visus tokius eismo įvykius bei nustato „juodąsias dėmes“ – avaringiausias vietas, kuriose per pastaruosius ketverius metus nukentėjo ne mažiau kaip keturi eismo dalyviai.
Tada sudaromas miesto „juodųjų dėmių“ žemėlapis bei pateikiamos rekomendacijos jų pašalinimui. Tokiu būdu jau pertvarkyta bemaž šimtas pavojingų miesto vietų, tačiau kasmet nustatoma 10-20 naujų, todėl šį darbą planuojama tęsti ir kitais metais“, – sakė P.Keras.
Institutas kasmet ištiria visus tokius eismo įvykius bei nustato „juodąsias dėmes“ – avaringiausias vietas, kuriose per pastaruosius ketverius metus nukentėjo ne mažiau kaip keturi eismo dalyviai
Nebeliks lentelių su žaliomis rodyklėmis
Per pastaruosius porą metų Kaune specialiu kryptiniu apšvietimu apšviesta beveik 500 pėsčiųjų perėjų, o iki šių metų pabaigos kryptiniu apšvietimu bus apšviesta daugiau nei 90 proc. miesto pėsčiųjų perėjų.
„Kitais metais taip pat toliau bus įrengiamos pėsčiųjų saugumo salelės keturių eismo juostų gatvėse bei šviesoforais reguliuojamos perėjos gatvėse su šešiomis ir daugiau eismo juostų.
Pagal naujuosius reikalavimus rekonstruojame Kauno miesto šviesoforais reguliuojamas sankryžas ir kitais metais šie darbai turėtų būti baigti.
Kaip daugelis eismo dalyvių jau turbūt žino, nuo kitų metų pabaigos , vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, nebeliks prie šviesoforų naudojamų lentelių su žaliosiomis rodyklėmis, todėl miesto laukia iššūkis“, – sakė P.Keras.
Iki šių metų pabaigos Kaune pradės veikti greičio matuoklių sistema, mat saugaus greičio viršijimas mieste tapo itin skaudžia problema. Pastaraisiais metais pagerėjus Kauno miesto gatvių dangos būklei, taip pat numatoma plėtoti saugių dviračių takų tinklą.
„Įvairūs ekspertai įvardina skirtingus skaičius, tačiau dauguma sutaria, kad žmogiškasis faktorius nulemia 85-95 proc. eismo įvykių, nepriklausomai nuo to ar kalbame apie pėsčiuosius, ar vairuotojus.
Didelė problema – pėsčiųjų elgsena perėjose. Tyrimai rodo, kad apie 16 proc. pėsčiųjų eidami per perėją naudojasi mobiliaisiais telefonais – kalba, naršo internete, rašo žinutes ar klausosi muzikos, vis dar dauguma pėsčiųjų nesegi atšvaitų, tinkamai neįvertina eismo situacijos prieš įžengdami į važiuojamąją dalį taip sukeldami grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams.
Eismo dalyviai dažnai patys nesupranta kylančių grėsmių, todėl ypač svarbu ugdyti saugios elgsenos eisme įgūdžius, todėl kartu su A.Žikevičiaus saugaus eismo mokykla stengiamės dirbti su pačiais mažiausiais eismo dalyviais“, – pasakojo pašnekovas.
Avaringiausias – Savanorių prospektas
Pasak P.Kero, avaringiausia Kauno miesto gatvė vis dar išlieka Savanorių prospektas, todėl šioje gatvėje kur įmanoma įrengtos papildomos eismo juostos arba apriboti kairieji posūkiai, šiais metais pagal naujus saugumo reikalavimus bus baigtos rekonstruoti visos reguliuojamos sankryžos ir pėsčiųjų perėjos prospekte.
Taip pat bus rekonstruotos ir ypač pavojingos šio prospekto sankryžos su Taikos bei Kovo 11 osios gatvėmis.
„Pastaraisiais metais prospekte neliko nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų. Taip pat avaringos gatvės yra Taikos pr. bei Raudondvario pl. Pastarojoje gatvėje planuojama smarkiai sumažinti leistinų kairiųjų posūkių skaičių.
Įrengus išmaniąsias pėsčiųjų perėjas pavyko perpus sumažinti eismo įvykių skaičių Kovo 11 osios gatvėje ir ši gatvė jau nepatenka į avaringiausių miesto gatvių trejetą. Ateityje planuojame šią įrangą naudoti pavojingose pėsčiųjų perėjose prie žiedinių sankryžų, kur nėra galimybės įrengti reguliuojamas pėsčiųjų perėjas“, – aiškino P.Keras.
Šiais metasi baigiamas rekonstruoti avaringas Prancūzų ir Verkių bei Prancūzų ir Breslaujos gatvių sankryžų kompleksas. Dviejose avaringose sankryžose įrengtos saugios žiedinės sankryžos.
Eismo įvykių skaičius, teigia pašnekovas, yra tampriai susijęs su automobilių skaičiumi mieste.
„Deja, gerėjant ekonominei situacijai vis daugiau miesto gyventojų renkasi privatų automobilį. Pastaraisiais metais, itin pagerėjus kelių būklei Kauno mieste, kartu padidėjo ir vidutinis eismo greitis mieste, todėl 2015 – 2016 metais eismo įvykių skaičius buvo pradėjęs sparčiai augti.
Džiaugiamės, kad pernai pavyko stabilizuoti ir net šiek tiek sumažinti eismo įvykių skaičių. Taip pat galime pasidžiaugti, kad pernai žuvusiųjų eismo įvykiuose Kauno mieste skaičius buvo mažiausias per dešimt metų“, – sakė P.Keras.
Įrenginėja naują žiedinę sankryžą
Su saugaus eismo problemomis susiduria bei sprendimų ieško ir kiti šalies miestai. Darnaus judumo planą jau patvirtinusi Šiaulių miesto savivaldybė daugiausiai dėmesio skiria „juodųjų dėmių“ šalinimui diegiant eismo saugumo priemones, nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų kryptiniam apšvietimui, kuris visų pirma turi būti įrengtas prie darželių ir mokyklų.
„Pagal darnaus judumo planą miesto gatvių elementai – šaligatviai, pėsčiųjų takai, perėjos ir kiti – bus pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, planuojame įrengti dviračių saugojimo infrastruktūrą prie svarbiausių traukos objektų“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Domas Griškevičius.
Šiauliuose jau pradėtos ir iki metų galo bus baigtos įrengti saugumo salelės, iškiliosios perėjos, o iki 2020 metų numatyta įrengti ar rekonstruoti šviesoforus.
„Sankryžose ir prie pėsčiųjų perėjų bu įrengiamas šviesoforinis reguliavimas, tai numatyta Dubijos-Ežero gatvių sankryžoje, prie Tilžės ir Vairo gatvių sankirtos, atnaujinami seni šviesoforų postai. Taip pat iki 2020 metų numatyta kryptiniu apšvietimu apšviesti 21 pėsčiųjų perėją.
Šiemet pradedama įrenginėti nauja žiedinė sankryža, jau pasirašyta sutartis dėl žiedo įrengimo Gadino –Lyros sankirtoje“, – apie vykdomus ir numatomus darbus sakė D.Griškevičius.
Viso šiemet Šiaulių miesto savivaldybėje šiems darbams skirta beveik 378 tūkst. eurų. Eismo saugumo situacijai gerinti naudojamos įvairių šaltinių – savivaldybės biudžeto, valstybės, ES, investicijų lėšos.
Dėmesys – vaikų švietimui
Pasak V.Lebedžio, nėra vieno geriausio sprendimo kalbant apie saugų eismą ir priemones, nes kiekviena situacija yra individuali, todėl tinkamiausius sprendimus turi parinkti specialistai, atsižvelgdami į tos vietos ypatybes.
„Saugaus eismo komisija priiminėdama sprendimus laikosi prioriteto, kad žmogaus sveikata ir gyvybė yra svarbiausia. Jei reikia rinktis tarp keliomis sekundėmis greitesnės kelionės ir saugumo, renkamės saugumą. Pavyzdžiui, daugėja šviesoforų, kuriuose suprogramuoti papildomi ciklai, apsaugantys pėsčiuosius ir kairinius posūkius.
Dėl to laikas, praleistas sankryžose, yra ilgesnis, tačiau statistika rodo, kad saugumo situacija gerėja – įvykių sankryžose su atnaujintu reguliavimu įvyksta daug mažiau, jų pasekmės ne tokios sunkios“, – sakė D.Griškevičius.
Tačiau pašnekovas tvirtina, kad didelis vaidmuo atitenka ne tik techniniams sprendimams, tačiau ir eismo kultūrai.
„Šiaulių miesto darnaus judumo plane numatytas moksleivių švietimas saugaus eismo klausimais mokyklose, saugaus eismo renginiai. Svarbu eismo saugumo kultūrą pradėti diegti patiems mažiausiesiems.
Džiugu, kad šią misiją vykdo ir policija, noriai įsitraukia miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokyklose organizuojami saugaus eismo konkursuose“, – kalbėjo D.Griškevičius.
Problema – greičio viršijimas
Kaip teigia Susisiekimo ministerija, per šiuos metus iš viso bus įrengta 18 žiedinių sankryžų, 40 kilometrų atitvarų, inžinerinėmis priemonėmis patobulinti apie 100 nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų, apie 120 vnt. inžinerinių greičio mažinimo priemonių, apie 50 km gyvūnų apsaugos sistemų, nutiesti 25 km pėsčiųjų ir dviračių takų ir kitų priemonių.
Lietuvoje net 2 iš 3 vairuotojų gyvenvietės teritorijoje viršija leidžiamą važiavimo greitį. Leistiną greitį daugiau nei 10 km/val. magistraliniuose keliuose viršija 17,6 proc. vairuotojų, krašto keliuose – 31,6 proc., o rajoniniuose keliuose – 19,2 proc. vairuotojų. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, didesnis dėmesys šiemet ir ateityje bus kreipiamas greičio viršijimo prevencijai.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
