Sėkmingai tarptautinėse varžybose startuojantys sportininkai, tūkstančius dalyvių rugpjūčio pabaigoje sutraukęs „Velomaratonas“ ir Vilniuje atsiradusių oranžinių dviračių populiarumas rodo – ši dviratė transporto priemonė lietuviams patinka. Tačiau šią savaitę, kuri paskelbta Europos judriąja savaite, retas automobilį išmainys į dviratį, nors jį galima rasti kas antruose namuose. Dažniau nei prastas oras atbaidys nežinia: važiuoti judria gatve, laviruoti ant šaligatvio tarp pėsčiųjų ar rinktis kliūčių ruožą – dviračių taką?
 |
| „CycloCity“ atidarymas |
Nors Vilniuje pradėtas projektas „CycloCity“ – atsirado apie 20 nuomos punktų, kur galima pasiimti oranžinį dviratį ir pirmą pusvalandį nemokamai, o vėliau – už tam tikrą mokestį juo važinėti po sostinės centrą, miestas dar nėra draugiškas dviratininkams.
Takų – ne vienas kilometras, bet dažniausia tai yra šaligatvio ar gatvės dalis, todėl važiuojant tenka konkuruoti su pėsčiaisiais ar saugotis pro šalį skriejančių mašinų. Dar kebliau, kad šie takai neištisi – gali netikėtai baigtis, pakeliui pasitaiko ir bordiūrų, ir stulpų. Daugelis takų apleisti ir tik dokumentuose figūruoja kaip tinkami važiuoti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje rugsėjo pradžioje buvo sudaryta darbo grupė miesto dviračių takų specialiajam planui parengti ir įgyvendinti.
Kaunas taupiai, bet juda į priekį
„Trūksta racionalaus požiūrio ir suvokimo, kad dviratis yra ne tik laisvalaikio, bet ir susisiekimo priemonė, – apibendrino Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius. – Dabar viskas vyksta atsitiktinai, nėra nuoseklios politikos, susirūpinę tik kai kurie žmonės. Danija, Švedija, Vokietija, Didžioji Britanija turi nacionalinio lygio politinius dokumentus.“
Jo spėjimu, retas iš sprendimus priimančių valdžios žmonių važinėja dviračiu. Situacija atskiruose miestuose priklauso nuo to, ar vietos valdžioje esama dviračių entuziastų – jei atsiranda supratingų žmonių, yra ir pokyčių. Keletas pavyzdžių – Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Kupiškis įgyvendina bendrą projektą su latviais, takai tiesiami Šilutėje. Pastarojoje situacija išskirtinė, nes ten lankosi daug vokiečių, kurie Europoje pirmauja pagal dviračių turizmą. Užčiuopusi pajamų šaltinį, savivaldybė ėmė vystyti dviračių trasas.
Pašnekovas džiaugėsi, kad Kaune, kur gyvena, vis nutiesiama po naują dviračių tako atkarpą. Jau bene trečius metus savivaldybės Aplinkos skyrius įgyvendina dviračių takų priežiūros ir remonto programą: surenka pastabas, ką ir kur reikia tvarkyti, dalį takų atnaujina, pašalina želmenis.
 |
| Linas Vainius |
„Su savivaldybe pavyko rasti bendrą požiūrį, takams skiriamos tikslinės lėšos ir jos neblogai panaudojamos. Tai – pavyzdys, kaip nedidelėmis lėšomis galima pagerinti važiavimo sąlygas“, – portalui 15min.lt džiaugėsi L.Vainius.
Kauno rajono savivaldybė ėmėsi ambicingo projekto, kuris prieš keletą metų atrodė vargiai įgyvendinamas. Tačiau šiomis dienomis atėjo laiškas, kad atidaroma nauja atkarpa nuo Kauno pro Raudondvarį Kulautuvos link.
Bet kai kur, galbūt ir už Europos Sąjungos (ES) pinigus, nutiestoje prašmatnaus tako atkarpėlėje po kelerių metų atsiranda duobutė, bet šių takų, skirtingai nei automobilių kelių, paprastai niekas netvarko. „Skundų gauname iš visos Lietuvos, žmonės juos siunčia su nuotraukomis, – kalbėjo pašnekovas. – Tiesia komunikacijas ir pamiršta užasfaltuoti taką... Jie patvarkomi epizodiškai. Mažesnės savivaldybės gal tvarkosi. Štai Jurbarke kelių žmonių iš savivaldybės dėka per keletą metų buvo nutiesta nemažai rekreacinių takų, man paliko gerą įspūdį.“
Vilnius esą jau seniai nieko nedaro – prieš keletą metų buvo nutiesta takų ar jie pažymėti ant šaligatvių arba gatvių važiuojamosios dalies, bet tuo iš esmės viskas ir baigėsi.
L.Vainius: „Kas antras namų ūkis turi bent vieną dviratį. Vadinasi, miestiečiai nenaudojamus laiko 150, 200, o gal visus 300 tūkst. dviračių. Reikia didesnių pastangų, kad gyventojai ištrauktų dviračius iš sandėliukų.“
„Nenoriu būti kritiškas, oranžiniai dviračiai yra labai gerai, bet greta nuomos būtina gerinti sąlygas jais važiuoti, – siūlė L.Vainius. – Juoba kad nuomos projektas gana brangus, o yra tik pora šimtų dviračių. Statistikos departamento duomenys rodo, jog kas antras namų ūkis turi bent vieną dviratį. Vadinasi, miestiečiai nenaudojamus laiko 150, 200, o gal visus 300 tūkst. dviračių. Reikia didesnių pastangų, kad gyventojai ištrauktų dviračius iš sandėliukų.“
Dviračius gabenasi į Kuršių neriją
Anot L.Vainiaus, ką reiškia gera infrastruktūra, galima įsitikinti pajūryje – „žmonės iš visos Lietuvos susiveža dviračius ir važinėja kaip rezervate“.
Poilsiautojai yra pamėgę dviračius nusigabenti į Kuršių neriją, kur nuo Klaipėdos iki Nidos driekiasi maždaug 50 km ilgio takas. Pirmą šių metų pusmetį „Smiltynės perkėla“ perkėlė 782 tūkst. keleivių ir dviratininkų – 13 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Iš viso Pajūrio dviračių trasą, kuri pirmoji šalyje dar 2006 m. buvo paženklinta specialiais ženklais, sudaro 200 km takų. Ji driekiasi per visą pajūrį – nuo Būtingės šiaurėje iki Nidos pietuose ir pamariu nuo Klaipėdos iki Rusnės salos. Uostamiestyje susitinka trys skirtingos atkarpos: be minėtosios, dar dvi veda iki Būtingės (apie 50 km per Pajūrio regioninį parką ir Palangą) ir iki Rusnės salos (apie 110 km palei Kuršių marias ir po Nemuno deltą).
„Su dviračių takais turistų srautas auga šimtu procentų. Štai ir aišku, kas pirmiau – višta ar kiaušinis“, – sakė bendrijos vadovas.
Jo manymu, Kuršių nerijos pavyzdys įkvepia tiesti takus už turizmo plėtrai skirtas lėšas – „kai kurie maršrutai pasmerkti populiarumui“. Mat savivaldybės vargiai bus suinteresuotos tiesti takus, kuriais vilniečiai galėtų nuvažiuoti iki Trakų ar Kernavės. Tuo turėtų užsiimti valstybė.
Susisiekimui naudoja tik vienas iš 200
Daugelį metų dviračiu važinėjantis L.Vainius pirmenybę jam teiktų ne kaip laisvalaikio praleidimo ar sporto, o kaip susisiekimo priemonei, todėl rūpesčius dėl takų būtų linkęs užkrauti savivaldybėms. Juoba kad sąlygas galima pagerinti administracinėmis priemonėmis be didelių investicijų. Pavyzdžiui, sulėtinus automobilių greitį kai kuriose gatvėse, kad saugiai jaustųsi ir dviratininkai.
„Vilnius turi neseną pavyzdį – kone tranzitinę gatvę palei upę norėta paversti ramaus eismo, privažiavimo prie namų gatve. Kai buvo apribotas eismas, kilo baisi isterija.
Didžiausias sektinas pavyzdys yra Olandija, kur dviračių takų – ne tiek daug, bet miestuose ribojamas eismas, visų pirma – asmeninio transporto. Gatvės – ne guminės, todėl greitį reikia riboti ne vien ženklais, kuriuos visur ignoruoja, bet ir fizinėmis priemonėmis – barjerais, susiaurėjimais. Tranzitines gatves palikus, o kitas pavertus ramaus eismo gatvėmis, nereikėtų investuoti į naujus takus.
Laimėtų visi. Gyventojams būtų patogu – sumažėtų triukšmas. Dar daugiau – tyrimai rodo, kad, greitį sumažinus nuo 50 iki 30 km/val., labai sumažėja sunkių sužalojimų ir mirčių atvejų.
Tyrimai rodo, kad, greitį sumažinus nuo 50 iki 30 km/val., labai sumažėja sunkių sužalojimų ir mirčių atvejų.
Valstybė į dviračių infrastruktūrą investuoja tikrai nepakankamai, bet kartais galima išsisukti pigiau, tik reikia išmanaus požiūrio“, – pasakojo L.Vainius.
Jo teigimu, Lietuvoje dviračius susisiekimui naudoja tik 0,5 proc. žmonių. Renginiai, agitacija ir politikų raginimai ant dviračių gali persodinti vos kas dvidešimtą. Kad tai taptų masiniu reiškiniu, esą būtinos normalios sąlygos važinėti. Pašnekovas susidaręs įspūdį, kad daugiausia dviračiais rieda vidutinio amžiaus vyrai, nebijantys važiuoti bendrame eismo sraute. Kai padaugės moterų ir merginų, reikš, kad dviratininkams Lietuvoje tapo pakankamai saugu.
Latviai ir estai lenkia
„Dviratis – ne tik išsigelbėjimas nuo spūsčių, ekologija, bet ir aktyvumas – kuo daugiau judančiųjų, tuo jie sveikesni, tuo mažiau reikės pinigų jiems gydyti, – portalui 15min.lt sakė Biatlono federacijos prezidentas, parduotuvės „Instinktas“ savininkas Arūnas Daugirdas. – Pas mus ši sritis finansuojama apgailėtinai. Net kaimynai estai ir latviai kur kas toliau nuėję.“
Pašnekovas taip pat negailėjo kritikos dviračių takams – senieji jau prastos būklės, jų nepakanka, po truputį atsiranda naujų, bet jie neištisiniai, nors ir bandoma juos sujungti į ilgesnes trasas.
Pasak A.Daugirdo, dviračių Lietuvoje kasmet parduodama vis daugiau. Tai patvirtina tiek pardavėjų, tiek dviratininkų gatvėse ir renginiuose gausėjimas. Būtent renginiuose jis pastebi, kad mažėja pigių dviračių – rimčiau draugaujantieji su dviračiais renkasi bent vidutinę komplektaciją, o pastaraisiais metais parduodama vis daugiau geriausios komplektacijos dviračių.
Atseikės 150 mln. svarų
Lietuva dviračių infrastruktūrai gaili lėšų, tuo tarpu Jungtinė Karalystė – priešingai: skiria tiek, kad net kirba abejonės, kam reikia tokių investicijų.
Keletas Jungtinės Karalystės didmiesčių ir nacionalinių parkų sulauks solidžios – 94 mln. svarų – finansinės injekcijos dviračiams populiarinti. Mančesteris, Lydsas, Birmingamas, Niukaslas, Bristolis, Kembridžas, Oksfordas ir Norvičas pasidalins 77 mln. svarų, o keturi nacionaliniai parkai – dar 17 mln. svarų, rašo bbc.co.uk. Šie pinigai bus skirti pagerinti esamiems ir nutiesti naujiems dviračių takams. Prie minėtos sumos iš valstybės biudžeto savivaldybės ir nacionaliniai parkai dar pridės 54 mln. svarų.
 |
| Davidas Cameronas |
Vyriausybė taip pat patikino sieksianti dviratininkams draugiško planavimo. Premjeras Davidas Cameronas pareiškė norintis pradėti „dviračių revoliuciją“.
Anot jo, po britų dviratininkų sėkmės „Tour de France“ lenktynėse ir Londono olimpinėse bei parolimpinėse žaidynėse dviračiai Jungtinėje Karalystėje įgavo naują kvėpavimą.
„Vyriausybė nori jau važinėjantiems dviračiais žmonėms užtikrinti saugumą, taip pat paskatinti kuo daugiau žmonių persėsti ant jų, o verslą, vietos valdžią, planuotojus, kelių naudotojus ir transporto sektorių – imtis vaidmens, kad pavyktų tai pasiekti“, – kalbėjo konservatorių premjeras.
Vien Mančesterio valdžia, anot bbc.co.uk, gaus 20 mln. svarų ir pridės dar 11,1 mln. svarų, kad nutiestų ar rekonstruotų bemaž 50 km dviračių takų ir mieste įrengtų naujas zonas, kuriose leistinas greitis – apie 33 km/h.
Beveik tiek pat – 17 mln. svarų iš valstybės ir 7,3 mln. svarų vietos lėšų – gaus Birmingamas. Čia ketinama nutiesti 115 km naujų ir rekonstruoti 95 km senų dviračių takų, tam panaudojant žaliąsias erdves, taip pat ketinama sumažinti greičio limitą.
A.Daugirdas: „Dviratis – ne tik išsigelbėjimas nuo spūsčių, ekologija, bet ir aktyvumas – kuo daugiau judančiųjų, tuo jie sveikesni, tuo mažiau reikės pinigų jiems gydyti.“
Dartmuro nacionaliniame parke turėtų būti atnaujinta 150 km dviračių takų.
Be to, vyriausybė užsimojo parengti naujo nacionalinio dviračių kelio, besidriekiančio palei geležinkelį nuo Londono iki Birmingamo, Mančesterio ir Lydso, galimybių studiją. Taip tikimasi dviračių populiarumą iš didmiesčių išplėsti į visą šalį. Statistika rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį dviratininkų Londone padaugėjo dukart. Bet užmiestyje situacija kitokia – žmonės mieliau vairuoja, eina pėsčiomis ar pasigauna autobusą. Pernai tik 2 proc. kelionių šalyje vykdavo dviračiais.
Saugūs – tik 365 metrai iš 15 kilometrų
Tačiau ne visi Jungtinėje Karalystėje patenkinti tokia dviračių revoliucija. BBC transporto korespondentas Richardas Westcottas nusiteikęs skeptiškai. 94 mln. svarų – solidi suma, bet, jo žodžiais, svarbu, kur dviračių takai bus tiesiami, ar dėl jų neteks perprojektuoti daugybės sudėtingų sankryžų, ar tai bus naujas atskiras takas, ar tik dažų linija atskirta kelio dalis.
Kad būtų lengviau palyginti, jis priminė: maždaug 64 km neseniai nutiestų dviračių kelių Londone kainavo 35 mln. svarų. Žinoma, jie sudėtingi, todėl brangesni, bet net ir paprasti takai reikalauja didžiulių investicijų. Vien dviračių nuomos sistema, vadinama „Boris Bikes“ („Boriso dviračiai“ – pagal Londono merą Borisą Johnsoną), kainuoja apie 26 mln. svarų kasmet.
Kitas BBC žurnalistas Chrisas Stewartas nesulaikė ironijos: „Tai galbūt nuostabi naujiena. Sakau „galbūt“, nes dažnai svarstau, ar pinigus dviračiams skiriantys žmonės kada nors yra ant jų sėdėję.“ Jis pats kelią nuo namų iki darbo (15 km) įveikia ratuotas. Tik apie 365 metrų iš šio atstumo sudaro saugus dviračių kelias. Vyras galėtų rinktis kitą taką, beveik 5 km trumpesnį, bet tai esą būtų beprotybė – jis driekiasi keliu, kuriuo leidžiama važiuoti 110 km/h greičiu ir kuris pilnas krovininių automobilių. „Todėl prašau mano pinigus išleisti protingai“, – paprašė žurnalistas.
Trukdo važiavimo kultūros stoka ir vagystės
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, valstybinės reikšmės keliuose įrengta 1 276 km pėsčiųjų ir dviračių takų, daugiausia – Šiaulių (225 km), Kauno (218 km) ir Vilniaus (207 km) regionuose.
 |
| Dviračių takas Laisvės alėjoje |
Prieš porą metų Susisiekimo ministerija surengė geriausios dviračių trasos kasdieniams poreikiams tenkinti konkursą savivaldybėm. Valstybė tam skyrė per 3 mln. litų, lėšų turėjo rasti ir vietos valdžia. Konkursą laimėję Elektrėnai ir Jonava, anot ministerijos, įrengė pavyzdines trasas.
Dviračių takams naudojamos ne tik Kelių priežiūros ir plėtros programos, bet ir ES paramos lėšos. Šiemet numatoma nutiesti apie 24 km, kitąmet – tiek pat takų. Taip pat žadama rekonstruoti kai kurias sankryžas, pavojingiausiuose ruožuose patiesinti kelių kreives, keliuose įrengti lėtėjimo ir greitėjimo juostas, pėsčiųjų perėjas. Bendra šių projektų vertė – beveik 93,6 mln. litų. Dar apie 20 km takų bus nutiesta didžiuosiuose miestuose.
Vienas ilgiausių ruožų ES lėšomis buvo nutiestas 2011 m. vasarą – 4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, sujungęs Druskininkus, Neravų gyvenvietę ir Viečiūnus.
Tyrimai rodo, jog kelio ruože, prie kurio nutiesiamas dviračių takas, penkiskart sumažėja eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Šiemet nuo sausio iki liepos Lietuvoje žuvo 10 dviratininkų, pernai per visus metus – 32.
Iš ES narių geriausia dviratininkams gyventi Nyderlanduose, Danijoje, Belgijoje ir Vokietijoje, o pietinių valstybių miestuose situacija, anot Susisiekimo ministerijos, kartais prastesnė nei pas mus. Lietuvoje plėtoti infrastruktūrą esą trukdo važiavimo dviračiais kultūros ir patirties, taip pat – kompetencijos stoka, stichiškas ir fragmentiškas atskirų projektų savivaldybėse įgyvendinimas, nepakankamas bendradarbiavimas tarp institucijų, net dažnos dviračių vagystės.
Ministerija norėtų nacionalinio dviračių infrastruktūros plėtros plano ar schemos, kuria remiantis reikėtų plėtoti turistinius ir pažintinius maršrutus, tikslingai investuoti į takų plėtrą.
