Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, įstatymui įsigaliojus stebimi teigiami pokyčiai automobilių prekybos sektoriuje.
Kokia SDK nauda
,,Šiandien, praėjus metams, kai buvo įsteigta ši apskaitos sistema, galima daryti pagrįstą išvadą, kad SDK duoda naudą. Automobilių prekybos sektorius tapo skaidresnis, valstybės biudžetas gauna daugiau pajamų, išaugo automobilių prekybos veiklą įregistravusių asmenų skaičius“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Jau metus veikiančia naująja sistema siekiama, kad valstybei būtų žinoma, kam priklauso kiekviena Lietuvoje esanti transporto priemonė, ir būtų fiksuojami visi jos nuosavybės pakeitimai.
Vienas esminių sistemos tikslų – apsaugoti automobilių pirkėjų interesus, nes jie, prieš įsigydami automobilį, gali pasitikrinti, ar jis turi SDK, ar šis galiojantis ir ar tikrai priklauso tam savininkui, iš kurio transporto priemonė perkama.
„Šiuo metu Lietuvoje iš viso turime apie 2,3 mln. galiojančių SDK. Džiugu, kad didžioji dalis transporto priemonių savininkų – net apie 70 proc. – renkasi šį kodą gauti internetu nemokamai, o tai rodo, kad paslauga teikiama sklandžiai. SDK išdavimo procesas pagreitėjo ir mūsų padaliniuose. Palyginti su startu pernai gegužės mėn., šiandien šios paslaugos suteikimas yra tris kartus spartesnis ir trunka nuo 3 iki 7 minučių, atsižvelgiant į situaciją. Tobulinami procesai ir sistemos leido sutrumpinti ir daugiau nei dvigubai vidutinį klientų laukimo laiką gyvoje eilėje“, – sako „Regitros“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas.
Kitas ne mažiau svarbus tikslas yra mažinti automobilių prekybos srityje egzistuojantį šešėlį, fiktyviai sudaromų sandorių skaičių ir užtikrinti transporto priemonių pardavėjų (perpardavinėtojų) atsakomybę. Anot įmonės vadovo, nors šioje srityje pasiektus rezultatus geriausiai gali įvertinti kontroliuojančios institucijos, „Regitra“ iš savo duomenų taip pat jau mato teigiamus pokyčius.
„Lygindami praėjusių – 2021 metų gegužės–gruodžio mėn. duomenis su atitinkamo 2020 metų laikotarpio, pastebėjome, kad pirmą kartą registruojamų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorių sudarymas Lietuvoje išaugo beveik penktadaliu. O šalyse, iš kurių įvežama daugiausiai automobilių, sudarytų sandorių skaičius sumažėjo, pavyzdžiui, Vokietijoje – apie 22 proc., Prancūzijoje – apie 30 proc., Belgijoje – apie 35 proc., nors iš jų transporto priemonių registruojamas panašus kiekis.
Ar sumažėjo kauferių?
Taigi ši statistika leidžia daryti išvadą, kad dėl SDK sumažėjo skaičius fiktyvių sandorių, sudarytų su Lietuvos gyventojais, vadinamųjų kauferių, kai kaip pardavėjas nurodomas užsienio gyventojas. Šie pokyčiai taip pat tiesiogiai prisideda ir prie to, kad vis labiau yra apsaugomas galutinis pirkėjas“, – teigia V. Dominauskas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, SDK gerokai pasunkino nesąžiningų prekeivių galimybes transporto priemones parduoti nelegaliai, išvengiant mokesčių, todėl ir matome teigiamų tendencijų automobilių prekybos sektoriuje.
Praėjusiais metais, palyginti su 2020 metais, naudotų automobilių prekybos veiklą vykdančios įmonės, kurioms VMI taikė kontrolės priemones, sumokėjo 2,4 karto (5,5 mln. eurų) daugiau mokesčių.
Surinkta daugiau pinigų
„Pirmiausiai, vis daugiau transporto priemonių pardavėjų registruoja veiklą ir dirba legaliai – palyginti 2021 ir 2022 metų balandžio mėn. duomenis, gyventojų, įregistravusių automobilių prekybos veiklą, skaičius išaugo 22 proc., o įmonių – 5 proc. Bendrai automobilių prekybos veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų PVM prievolė pernai išaugo 50 proc., t.y. 93,3 mln. eurų “, – teigia VMI viršininkė Edita Janušienė.
Automobilių pardavėjai atsakingiau registruoja SDK. VMI duomenimis, transporto priemonių su SDK skaičius per metus gerokai išaugo: aikštelėse – nuo 60 proc. iki 92 proc., keliuose – nuo 56 proc. iki 83 proc.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) daro išvadą, kad, pradėjus veikti SDK sistemai, pradedama mažiau ikiteisminių tyrimų, susijusių su automobilių prekybos sektoriumi. Taip pat per 2021 metus atliktuose ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su automobilių prekyba, nustatyta žala valstybės biudžetui sumažėjo 23 proc., palyginti su 2020 metais.
