„Siekiame kaip įmanoma efektyviau paskirstyti lėšas ir panaudoti jas valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti. Tikimės, kad atsisakius tikslinio finansavimo savivaldybės aktyviau registruos vietinės reikšmės kelius bei kelius, esančius sodų teritorijose. Taip bus išspręstos ne tik sodų bendrijų kelių bei gatvių problemos, bet ir stiprinama vietos savivalda“, – teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Sodininkų bendrijos paprastai atsisakydavo finansuoti bendrojo naudojimo žemės sklypų su juose esančiais keliais kadastrinių matavimų darbus, nes minėti sklypai nuosavybės teise priklauso ne sodininkų bendrijoms, o valstybei. Nuo šiol tokie darbai kaip kadastriniai matavimai, registravimas Nekilnojamojo turto registre ir vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo darbai galės būti finansuojami šios programos lėšomis.
Nuo šiol atsisakoma tikslinio KPPP lėšų (20 proc.) skirstymo vietinės reikšmės kelių projektams, kurių sąrašą anksčiau sudarydavo ir tvirtindavo susisiekimo ministras. Savivaldybės pačios galės spręsti, kuriuos vietinės reikšmės kelius būtina sutvarkyti. Lėšos savivaldybėms bus skiriamos atsižvelgus į nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį konkrečioje savivaldybėje.
Savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams bus skiriama 94 proc. iš 30 proc. KPPP lėšų. Miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams numatoma skirti 35 proc. šių lėšų, rajonų savivaldybių vietinės reikšmės keliams finansuoti – 65 proc. Numatyta, kad ne mažiau kaip 58 proc. skirtų lėšų turi būti panaudota turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir remontuoti. Bent 5 proc. lėšų turi būti skirti saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti.
Vietinės reikšmės keliams ir toliau bus skiriama 30 proc. KPPP lėšų. Valstybinių miškų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, atiteks 4 proc. lėšų. 2 proc. iš 30 proc. KPPP lėšų ir toliau numatoma skirti vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėms atsižvelgus į suteiktų nakvynių viešbučiuose, poilsio įstaigose, sveikatingumo įmonėse skaičių.
Keičiasi ir KPPP finansavimo lėšų rezervo skirstymo principai. 5 proc. rezervas Vyriausybės nutarimu bus paskirstomas sudarant kelių objektų sąrašą, dėl kurių įgyvendinimo Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimus, rezervo lėšos taip pat bus skiriamos valstybės institucijų ir savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams skubiai taisyti ar rekonstruoti dėl avarijos grėsmės, taip pat avarijos ar stichinės nelaimės, ekstremaliųjų situacijų, įvykių padariniams likviduoti. Ne mažiau kaip 1,5 proc. rezervo lėšų numatoma skirti Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), kuri vykdys darbų kokybės kontrolės priežiūrą vietinės reikšmės kelių objektuose.
Likusios rezervo lėšos bus paskirstomos taip:
-
Valstybės institucijų ir savivaldybių valdomų vietinės reikšmės kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, projektams įgyvendinti – 50 proc.;
-
Sodų teritorijoje savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti ar rekonstruoti, jeigu pareiškėjas skiria ne mažiau kaip 30 procentų, tačiau ne daugiau kaip 50 procentų nuosavų lėšų; valstybės institucijų, kitų institucijų ir įstaigų, išskyrus savivaldybių institucijas ir įstaigas, valdomiems vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti, rekonstruoti, jeigu pareiškėjas skiria 50 procentų nuosavų lėšų – 50 proc.
