Toliau projektą Seimas svarstys lapkričio 26-ąją. Numatoma, kad automobilio taršos mokestis įsigaliotų nuo 2020 sausio 1-osios.
„Švelnesnis“ įstatymo variantas
V.Ąžuolas teigia, kad teikiamas įstatymo projektas yra pakoreguotas į naudą tiek gyventojams, tiek automobilių turėtojams ir bus daug švelnesnis nei ankstesnis. Jo teigimu, rengiant projektą atsižvelgta į ankstesniame įstatymo projekte buvusias per dideles sumas, kurios būtų tapusios našta mažiau uždirbantiems gyventojams.
Pasak jo, mokestis būtų mokamas tik pirmą kartą registruojant automobilį, o mokesčiai sieks nuo 40 iki 760 eurų.
„Šis mokesčio dydis, net maksimalus, yra mažesnis už siūlomą paskatą. Galime pasidžiaugti, kad šis mokestis tapo „žalias“. Dalis surinktų pinigų bus skirta miškams ir jų veisimui“, – sako V.Ąžuolas.
Nors skamba gražiai, tačiau Seimo nariai pareiškė ne vieną abejonę dėl siūlomo mokesčio įteisinimo bei naudos.
Daugiau mokės mažiau uždirbantys?
Su tuo nesutinka konservatorius Mykolas Majauskas, kuris pabrėžė, kad daugiausia mokėti teks senesnių automobilių savininkams, o „žalioji“ politika įgyvendinama mažiausiai uždirbančiųjų sąskaita.
Tačiau vienas įstatymo rengėjų V.Ąžuolas tikina kitaip.
„Tą ir noriu išskirti, kad ankstesnis projektas buvo didesnė našta. Buvo diskutuota su žmonėmis, visi nuolat sakė, kad nenorėjo kasmetinio mokesčio. Tie, kurie šiuo metu važinėja, taip pat nemokės. Vienintelis atvejis, kada teks mokėti – jei pirmą kartą registruos Lietuvoje. Turbūt iš visų galimų variantų tai būtų vienas iš švelniausių variantų“, – sako V.Ąžuolas.
Abejoja nauda ir priemonėmis
Biudžeto ir finansų komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė teigia, kad toks mokesčio dydis nėra motyvuojantis rinktis mažiau taršų automobilį. Ir neskatins automobilių parko atsinaujinimo.
„Atrodo keistas (įstatymo projektas – 15min), nes neskatins rinktis viešojo transporto – mokestis priklauso ne nuo ridos, kiek nuvažiuoja ir iš tiesų priteršia, o nuo registracijos. O svarbiausia, kad, ko gero, prieštarauja ES teisei, nes bus diskriminuojami iš užsienio įvežami automobiliai“, – sako G.Skaistė.
Jai prieštaravo V.Ąžuolas, kuris teigė, kad nėra numatyta, jog apmokestins į Lietuvą atvežamus automobilius.
„Įstatymas nenumato, tai yra atvežtinis automobilis ar ne. Nėra akcento, iš kurios šalies jis bus. Turbūt nebūsime vienintelė šalis Europoje, kuri taiko tokį mokestį, reiktų labiau pasigilinti ir pasidomėti“, – sako V.Ąžuolas.
Mokestis taršos ar registracijos?
Seimo konservatorių frakcijos narė Ingrida Šimonytė teigia, kad gali būti apribotas importas, pakankamų ekonominių paskatų atsikratyti senų automobilių – nebus, o surenkamos lėšos bus per mažos sukurti rėmimo schemą. Ji paprašė paaiškinti ir įstatymo projekte nurodytas formules.
„Apie koeficientus buvo konsultuotasi su Aplinkos ministerija, yra automobilių, kur nurodomas CO2 išmetimas, o senuose, deja, nėra, tad todėl formulė taikoma, kad būtų galima apskaičiuoti“, – teigia V.Ąžuolas. Kodėl būtent tokia formulė – jis nepaaiškino.
Liberalas Eugenijus Gentvilas pasiūlė mokesčio administravimą suteikti „Regitrai“, kur mokestis būtų mokamas registruojant automobilį. Jo teigimu, taršai apmokestinti reiktų kitų įstatymų. V.Ąžuolo nuomone, tai buvo vienas švelniausių variantų ir bus laukiama Vyriausybės išvadų svarstymo metu.
Aplinkos ministras teiks papildymus
Kaip rašo BNS, nors „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad naujas siūlymas turėtų sulaukti daugumos Seimo narių palaikymo, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žada, kad vis tik bus grįžtama prie ministerijos anksčiau pasiūlyto mokesčio modelio, kuriam Seimas nepritarė: t.y. teiks siūlymus esamam projektui Vyriausybėje, Seimo komitetuose. Alternatyvaus pasiūlymo neregistruos.
„Bandysime papildyti, ieškoti kompromiso“, – Seime antradienį žurnalistams teigė ministras, rašo BNS.
Pasak jo, ministerijos siūlymas buvo geresnis, nes motyvavo visus gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius.
K.Mažeikos teigimu, jeigu mokestis būtų imamas kaskart perregistruojant automobilį, keičiantis jo savininkui, kaip ir siūlo ministerija, gyventojams būtų didesnė motyvacija rinktis mažiau taršų automobilį.
Mokėtų mažiau ir ne visi
Kaip ir anksčiau siūlytame automobilių taršos mokesčio projekte, šiame taip pat siūloma mokesčio dydį apskaičiuoti pagal registruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį ir degalų rūšį. Mokestis turėtų būti apskaičiuojamas ir sumokamas iki automobilio įregistravimo.
Tiesa, skiriasi ir mokamos sumos: didžiausia jų – 760 eurų – dyzeliniam automobiliui, jei jis išmeta daugiau nei 300 g/km CO2. Anksčiau siūlytas maksimalus mokestis buvo 1400 eurų.
Kai motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nebūtų duomenų apie motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį, išmetamas CO2 kiekis būtų apskaičiuojamas pagal formules.
Kaip rašoma įstatymo projekte, jei dokumentuose nebus duomenų, reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį, motorinės transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis bus apskaičiuojamas remiantis lygiavertės motorinės transporto priemonės, esančios Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, duomenimis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią.
Mokesčio dydžiai bus indeksuojami kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto.
