Prieš pat „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo pristatymą įsiterpė Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma. Jo teigimu, šis įstatymo projektas negali būti teikiamas, nes remiantis įstatymais, turėtų praeiti daugiau nei keli mėnesiai nuo jo priėmimo iki įsigaliojimo.
„Bandžiau pasakyti, kad negalime tokių projektų svarstyti, nes numatyta jų įsigaliojimo data – nuo sausio 1-os. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą, nauji mokestiniai įstatymai gali būti įsigaliojantys tik po pusės metų. Dėl to frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. Mes rašome kreipimąsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją – reikia išsiaiškinti dėl atitikimo Teisėkūros pagrindų įstatymui“, – Seimo posėdžio metu sakė J.Razma.
Jam paprieštaravo V.Ąžuolas ir teigė, jog priimant biudžetą tokie projektai gali būti registruojami.
„Su biudžetu tokie įstatymai gali būti registruojam ir, kolega, turbūt ne pirmą kartą kadencijoje ir žinote, kad taip galima“, – teigė V.Ąžuolas.
Už tai, kad projektas dėl taršos mokesčio būtų Seimui pristatytas, balsavo 33 Seimo nariai, prieš – 38, o susilaikė 13.
Įstatymai priimami per anksti?
Automobilių taršos mokesčio įstatymo pristatymas buvo nukeltas iki kito posėdžio – laukta Etikos ir procedūrų komisijos išvados.
Tačiau popiet susirinkę Seimo nariai nariai neišgirdo nei siūlomo projekto pristatymo, nei Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Jų pristatymas numatytas kitame plenariniame posėdyje.
Vakarinio posėdžio metu Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas pristatė įregistruotą Lietuvos teisėkūros pagrindų įstatymo pataisą, kuri neleistų trumpinti mokestinių įstatymų įsigaliojimo termino, jei pastarieji yra priimami kartu su valstybės biudžetu.
Tame pačiame įstatyme yra numatytos ir dvi išimtys, t. y. trumpesnis įsigaliojimo terminas, kai įstatymas priimamas su teikiamu biudžetu arba keičiami Lietuvos mokestiniai įstatymai dėl Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo.
„Problema ta, kad išimtis virto taisykle. O piktnaudžiavimas išimtimi, leidžiančia numatyto termino nesilaikyti priimant mokesčių įstatymus kartu su biudžetu, virto kasmetiniu ritualu“, – teigė S.Gentvilas.
Seimo narys Edmundas Pupinis teigia, kad toks įstatymas apribotų naujojo parlamento veiklos galimybes.
„Ne kartą kalbėta apie mūsų rinkimų datą, jog galbūt ji yra netinkama. Atėjęs naujas parlamentas finansinių srautų ir mokestinių dalykų negalėtų reguliuoti ir pusę metų tekti gyventi vos ne pagal tą bazę, kurią priėmė buvęs Seimas“, – įsitikinęs E.Pupinis.
Balsavimo metu už balsavo 35 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 30. Nuspręsta įstatymo projektą leisti tobulinti – už pasisakė 63, prieš – 8.
Mokėti reiktų mažiau
Kaip ir anksčiau siūlytame automobilių taršos mokesčio projekte, šiame taip pat siūloma mokesčio dydį apskaičiuoti pagal registruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį ir degalų rūšį. Mokestis turėtų būti apskaičiuojamas ir sumokamas iki automobilio įregistravimo.
Tiesa, skiriasi ir mokamos sumos: didžiausia jų – 760 eurų – dyzeliniam automobiliui, jei jis išmeta daugiau nei 300 g/km CO2. Anksčiau siūlytas maksimalus mokestis buvo 1400 eurų.
Kai motorinės transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentuose nebūtų duomenų apie motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį, išmetamas CO2 kiekis būtų apskaičiuojamas pagal formules.
Kaip rašoma įstatymo projekte, jei dokumentuose nebus duomenų, reikalingų apskaičiuoti motorinės transporto priemonės CO2 kiekį, motorinės transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis bus apskaičiuojamas remiantis lygiavertės motorinės transporto priemonės, esančios Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, duomenimis apie motorinės transporto priemonės svorį ir motorinės transporto priemonės variklio galią.
Mokesčio dydžiai bus indeksuojami kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto.
