Lietuva užimą antrą vietą Europos Sąjungoje pagal bendrą kelių ilgį, tenkantį vienam gyventojui. Bendras Lietuvos kelių ilgis siekia 85,5 tūkst. km. Dėl tokio plataus kelių tinklo, natūralu, išauga ir didesnis finansavimo poreikis jų plėtrai ir priežiūrai. Šiuo metu 38 proc. visų valstybinės reikšmės kelių netenkina keliamų kokybės kriterijų. Susisiekimo ministerija imasi situaciją keisti ir siūlomus sprendimus pristatė Seimo posėdyje.
„Lietuvos kelių finansavimo pertvarkai rengėmės ne vieną mėnesį – vyko viešosios konsultacijos, pasitarimai su savivaldybių ir kitų suinteresuotų šalių atstovais. Įsiklausę į jų poreikius ir problemas, siūlome paprastesnę ir aiškesnę kelių infrastruktūros finansavimo sistemą, kuri leis lengviau planuoti ir efektyviau panaudoti kelių infrastruktūrai skiriamas lėšas, maksimaliai išvengti sprendimų politizavimo ir visoms savivaldybėms padidinti bendrąjį finansavimą vietinės reikšmės keliams. Pagrindinis tikslas – finansavimo skaidrumas“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Trečiadienį ši pertvarka Susisiekimo ministerijoje pristatyta ir aptarta su šalies savivaldybėmis ir merais.
Pirmą kartą KPPP lėšas numatoma planuoti ne vienų, o trejų metų laikotarpiui – siūloma, kad Susisiekimo ministerijos teikimu Vyriausybė kasmet tvirtintų trimetį programos finansavimą.
„Savivaldybės galėtų sudaryti sutartis vieniems ar dvejiems metams į priekį, naudodamos 80 proc. joms skirto turimo finansavimo. Tai leistų vykdyti viešuosius pirkimus ne tik tada, kai gaunamos lėšos, o bet kuriuo metu, pavyzdžiui, kad ir metų pabaigoje. Taip sieksime didesnio efektyvumo“, – sako M. Skuodis.
Paprastinama programos finansavimo sistema – visas jos lėšas siūloma paskirstyti pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. programos lėšų skiriant valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – vietiniams keliams. Iš vietiniams keliams numatomo finansavimo 9 proc. siūloma skirti valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams. Naudojant tokį modelį, bazinis savivaldybių finansavimas, palyginti su 2021 m. gautomis lėšomis (darant prielaidą, kad bendras KPPP finansavimas nedidės), padidėtų apie 21 proc.
Savivaldybėms bus suteikiama daugiau savarankiškumo panaudojant KPPP lėšas, kartu jos įpareigojamos lėšas naudoti pagal aiškias ir skaidriais kriterijais paremtas tvarkas, kad infrastruktūros valdytojams ir visuomenei būtų aiškus priimamų sprendimų pagrįstumas ir motyvai.
Tikimasi, kad Seimui pritarus nauja šalies kelių finansavimo sistema galėtų būti taikoma jau nuo 2022 m. pradžios.
Šiemet KPPP programai finansuoti skirta 531 mln. eurų.
