Žmogaus senatvė gali būti graži. Tačiau ji taip pat yra siejama su sulėtėjusia reakcija, suprastėjusiomis juslėmis, ne tokiu efektyviu situacijos vertinimu. Žinoma, ne visi sensta vienodai. Yra ir labai energingų bei sveikų 90 metų sulaukusių žmonių, kurie gerai vairuoja.
Iš esmės, visi argumentai, kodėl vyresni žmonės turėtų pamiršti vairavimą ar bent jau jo vengti, susiveda į saugumą ar tiesiog trukdymą eismui. Manoma, kad senas vairuotojas yra lėtas, prastai vertina situaciją ir gali nespėti sureaguoti į netikėtus eismo pasikeitimus.
Už motorinę funkciją atsakinga smegenų dalis bėgant laikui praranda ląsteles ir plastiškumą. Be to ir nervų kokybė su amžiumi prastėja, todėl signalais jais keliauja lėčiau. Taigi žmogui senstant prastėja jo reakcijos laikas. Su amžiumi keičiasi ir kūnas – žmogus praranda lankstumą ir greitai susitraukiantį raumenų pluoštą, todėl lėtėja judesiai. Visa tai reiškia, kad pagyvenusiam vairuotojui sunkiau greitai reaguoti į besikeičiančią padėtį kelyje.
Šią tiradą būtų galima tęsti ir tęsti. Tiesa yra ta, kad žmogaus fizinė ir protinė forma turi tendenciją prastėti su amžiumi, o vairavimas reikalauja fizinių ir protinių gebėjimų. Bet ar tikrai vyresni vairuotojai yra grėsmė eismo saugumui?
Kiek eismo įvykių sukelia pagyvenę vairuotojai?
Kalbėti apie su amžiumi besikeičiančią sveikatos būklę yra beprasmiška, nes tai – labai individualūs procesai. Kur kas svarbiau tai, ar vyresni žmonės sukelia daugiau eismo įvykių, per kuriuos nukenčia žmonės.
Tokia statistika neatskleidžia vairavimo gebėjimų, tačiau parodo, ar žmonės iš tikrųjų kelia grėsmę eismo saugumui. Vyresni žmonės dažniau nebedirba, todėl vairuoja rečiau, ypač piko valandomis. Daug jų apskritai važiuoja tais pačiais maršrutais (iki parduotuvės, turgaus, anūkų) tuo pačiu metu ir jau vien dėl to žymesnės grėsmės kitiems eismo dalyviams įprastai nekelia.
Kiek eismo įvykių, per kuriuos nukenčia žmonės, per metus sukelia skirtingo amžiaus vairuotojai. Skaičiai – eismo įvykių skaičius (žuvę/sužeisti žmonės).
Kaip matote Lietuvos kelių policijos tarnybos pateiktoje statistikoje, patys vyriausi vairuotojai per metus sukelia palyginti nedaug eismo įvykių, per kuriuos nukenčia žmonės. Vyresni nei 61 metų žmonės per metus sukelia mažiau traumuojančių eismo įvykių nei 21-30 metų amžiaus vairuotojai. Kitaip tariant, uždraudę vyresniems žmonėms vairuoti didelės eismo saugumo problemos neišspręstume, nes ši vairuotojų grupė nepasižymi itin bloga eismo saugumo statistika.
Ši statistika niekaip neapibūdina vairuotojų įgūdžių, situacijos vertinimo ir net įsiliejimo į sklandų eismo srautą. Bet ar šios kategorijos mums apskritai svarbios, jei matome, kad vyresnio amžiaus vairuotojai nėra ypatingai problematiška grupė eismo saugumo atžvilgiu? Juk mūsų visų interesas yra kiek įmanoma saugesnis eismas – ties šia riba ši diskusija ir turėtų baigtis.
Kiek Lietuvoje yra vyresnio amžiaus vairuotojų?
Tai, kad žmogus turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą dar nereiškia, kad jis reguliariai vairuoja – turėkite tai omenyje. VĮ Regitra pateiktais duomenimis galiojantys vairuotojų pažymėjimai po amžiaus grupes pasiskirsto taip:
Kokio amžiaus žmonės Lietuvoje turi galiojančius vairuotojo pažymėjimus (2021-ųjų kovo mėnesio duomenys):
Kaip matote, pačių vyriausių ir pačių jauniausių galiojantį vairuotojo pažymėjimą turinčių žmonių skaičius skiriasi nedaug (1,6 ir 1,8 proc.). Žinoma, galime užtikrintai spėti, kad 18-20 metų amžiaus jaunimas kasmet nuvažiuoja žymiai daugiau. Tačiau pažvelgę į ankstesnę lentelę pastebėsite, patys vyriausi vairuotojai sukelia kelis kartus mažiau traumuojančių avarijų ne jauniausi. Ši tendencija matoma ir kitose amžiaus grupėse. 70-79 metų vairuotojų yra 3 kartus mažiau nei 20-29 metų vairuotojų, tačiau jie sukelia 4-5 kartus mažiau traumuojančių avarijų.
Beje, įdomus faktas – šio straipsnio rašymo metu vyriausias žmogus Lietuvoje su galiojančiu vairuotojo pažymėjimu yra 99 metų amžiaus. Tai, žinoma, nereiškia, kad jis vairuoja, tačiau per pastarąjį dešimtmetį šis žmogus pasirūpino vairuotojo pažymėjimo galiojimo pratęsimu.
Apie vyresnių žmonių vairavimą pasikalbėjome ir su "Regitros" bei Lietuvos kelių policijos atstovais.
Ne amžius, o sveikata
„Negalime teigti, kad vyresnio amžiaus vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, keltų didžiausią rūpestį ir pavojų eismo saugumui. Vertintina jų patirtis, atsakomybė, kantrybė, kurių daugeliui jaunesnių trūksta. Be abejo, negalima nepastebėti, kad jų lėtesnė reakcija, prastesnis pastabumas, jie galbūt sunkiau įvertina nuolat besikeičiančią eismo situaciją“, - teigiama Lietuvos kelių policijos tarnybos atsakyme.
Čia taip pat pridedama, kad „kiekvienas vairuotojas (pagal amžių) turi būti savikritiškas ir įvertinti, ar jis sugebės saugiai vairuoti ir dalyvauti atitinkamo intensyvumo eisme“.
Be to, Kelių policija primena, kad reikėtų nepamiršti ir privalomo sveikatos patikrinimo. Neprofesionalūs vairuotojai, turintys teisę vairuoti AM, A1, A, B1, B ir BE kategorijų transporto priemones, sveikatą tikrinasi pagal amžių:
iki 55-erių kas 10 metų;
55-69-erių – kas 5 metus;
70-79-erių – kas 2 metus;
nuo 80 metų amžiaus – kasmet.
Tą primena ir "Regitros" atstovė: „Galbūt jaunesni asmenys greičiau įsisavina informaciją, tačiau vyresnio amžiaus vairuotojai turi didesnę patirtį, pasižymi atsargumu ir atsakingumu. Be to, vairuotojų žinių ir kompetencijų lygis, taip pat tokios savybės kaip greita reakcija ar geras regėjimas nebūtinai yra susijusios su žmogaus amžiumi. Gali pasitaikyti tokių atvejų, jog 80-metis yra gerokai sveikesnis už 60 metų žmogų. Taigi gebėjimą vairuoti lemia ne metai, o sveikatos būklė“.
Kada tikrinama vairuotojo sveikata?
"Regitra" tikrina sveikatos pažymas, kai išduodamas naujas vairuotojo pažymėjimas. Žinoma, visų vairuotojų sveikatos būklė kartais keičiasi. Jei žmogus dėl suprastėjusios sveikatos nebegali vairuoti ir Regitra apie tai informuojama, vairuotojo pažymėjimo galiojimas laikinai sustabdomas. Situacijai pasikeitus pažymėjimas gali būti atnaujinamas be egzaminų perlaikymo.
Vairavimas vyresniems žmonėms yra svarbus
Nors minėjome, kad vyresnio amžiaus vairuotojų grupės nepasižymi išskirtinai dideliu sukeltų avarijų skaičiumi, situaciją visada galima gerinti. Reikėtų atsakingai tikrintis savo sveikatą, atidžiai stebėti savo tėvų ir senelių vairavimo gebėjimų kitimą bei, be jokios abejonės, prisiminti vieną svarbiausių Kelių eismo taisyklių – „Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“.
Vyresniems žmonėms vairavimas yra svarbus, nes tai padeda išlaikyti nepriklausomybę ir mobilumą. Pagyvenusius žmones dažnai kamuoja vienatvė, o galimybė vairuoti yra susijusi ir su jų socializacijos lygiu.
Kiekvienas vairuotojas nepriklausomai nuo jo amžiaus turi įvertinti savo gebėjimus, žvalumą, sveikatos būklę ir aplinkos sąlygas. Anksčiau ar vėliau daugeliui teks priimti sprendimą, kad geriau jau nebevairuoti. Tuo tarpu įstatymais maksimali vairuotojo amžiaus riba negali būti numatoma ir tikriausiai niekada nebus įtvirtinta.
