Kaip rašo BBC, visgi tikroji ateitis, kaip bebūtų gaila, tikriausiai bus be kuprinių su reaktyviniais varikliais. Tikroje ateityje yra daugybė technologijų, kurios pakeis mūsų vairavimo būdą mieste, nesvarbu, ar mes iš tikrųjų vairuosime.
Kalbančios mašinos
Nekalbame apie automobilį KITT iš serialo „Ratuotas riteris“, ar Siri jūsų Subaru automobilyje. Šiuo atveju kalbame apie komunikaciją tarp transporto priemonių, žinomą kaip V2V.
Amerikos Transportavimo departamentas neseniai pasiūlė taisykles, kurios standartizuos automobilių bendravimą, kalbant apie vietą, kryptį ir greitį. Taip vairuotojai (ilgainiui ir autonominiai automobiliai) bus įspėjami apie potencialius pavojus.
Mieste nelaimingi atsitikimai dažniausiai įvyksta sankryžose. Ateityje automobiliai savarankiškai apsispręstų, ar spės pasukti į dešinę, kai yra papildoma lentelė prie raudono šviesoforo signalo, kas turi pirmumo teisę sankryžoje su šalutiniais keliais.
Automobiliai, kalbantys su šviesoforais
Kai autonominės transporto priemonės išriedės į gatves, tai nebus tik automobiliai, kurie jaučia ir galvoja – visas miestas bus išmani mašina.
Kita transporto komunikacijos tinklo pusė yra V2I arba komunikacija tarp transporto priemonės ir infrastruktūros. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai naudoja įvairias technologijas tam, kad pakeistų šviesoforo signalą, esant nenumatytiems avariniams maršrutams. Tačiau V2I „klausysis“ transporto priemonės duomenų, siekiant efektyvesnio miesto eismo tinklo.
Išmani infrastruktūra galės sulaikyti žalią šviesoforo signalą šiek tiek ilgiau, jei eismas atsilieka, pakeisti greičio ribojimą ar net pakeisti maršrutą dėl nelaimingų atsitikimų ar kamščių. Kai autonominės transporto priemonės išriedės į gatves, tai nebus tik automobiliai, kurie jaučia ir galvoja – visas miestas bus išmani mašina.
Degalais pagrįsta diskriminacija
Dyzeliniai varikliai pasižymi aukštu sukimo momentu, darbštumu ir didesniu degalų efektyvumu. Tačiau greitai jie bus tinkami tik ūkyje bei niekada nepamatys Paryžiaus. Prancūzijos sostinė kartu su Meksiku, Madridu ir Atėnais planuoja uždrausti eismą dyzelinėmis transporto priemonėmis pagrindinėmis miesto gatvėmis. Taip siekiama sumažinti oro taršą iki 2025-ujų. Kiti pasaulio miestai, tikėtina, seks jų pėdomis.
Užbėgant įvykiams už akių, du didžiausi Norvegijos miestai — Oslas ir Bergenas iki tos pačios datos planuoja įkurti nulinės emisijos zonas, kur benzininiai varikliai bus „ištremti“. Taigi, nors kova su per dvi vietas pastatytais automobiliais dar nesibaigusi, miesto centre galite tikėtis mažesnių, švaresnių ir daug tylesnių transporto priemonių.
Įkrauni, kol važiuoji
Jei kiekvienas mieste vairuotų elektrinį automobilį, akivaizdu, kad, ten, kur kadaise stovėjo automobilių stovos skaitikliai, gėlių vazonai bei kavinių terasos, turėtų stovėti įrenginiai tam, kad pakrautume savo „Tesla“. Iš tikrųjų – truputis infrastruktūros planavimo ir mes galėsime įkrauti automobilius, kol lauksime prie raudono šviesoforo signalo ar tiesiog automobilių stovėjimo aikštelėje.
Mintis elektromobilį įkrauti važiuojant atrodo kaip nepasiekiamas tikslas, tačiau, jau dešimtmetį mokslininkai gali perduoti energiją per tarpą, kuris yra ne didesnis nei du metrai, esant beveik 100 procentų efektyvumui. Tai vadinama magnetinio rezonanso jungtimi. Elektrinės ritės kelyje naudojamos tam, kad sukurtų vibraciją suporuotose ritėse automobilyje, kurios pavers vibraciją į elektrą įkrauti baterijoms.
Viso pasaulio miesto transportavimo sistemos tokiu būdu (neprisijungus) jau bando krauti autobusus, kol jie laukia autobusų stotelėse. Ši technologija turėtų būti lengvai įmontuojama į visas naujų automobilių stovėjimo vietas ir į kelio dangą. Vis dar laukiama startuolio, kuris padėtų išspręstų mokėjimo problemą: kaip individualus vairuotojas mokės už suvartotą energiją.
Nauji važiavimo mokesčiai
„Grūsties mokestis“ reiškia, kad jūs mokėsite daugiau už miesto gatvių naudojimą, kai kiti taip pat norės naudotis tomis miesto gatvėmis.
Tokia praktika buvo naudojama Singapūre nuo 1975-ųjų, tačiau miestai nuo Londono iki Rygos, siekiant mažesnio eismo, vis labiau naudojasi šia schema. Kadangi greitai turėsime išmanias transporto priemones, kalbančias su išmania infrastruktūra, nenuostabu, kad dalis šios infrastruktūros rinktų mokesčius. Vairuotojai, užuot mokėję degalų mokestį, mokėtų rinkliavą už nuvažiuotus atstumus, su didesniais tarifais tam tikrose vietose tam tikru metu.
Didesnių transporto priemonių, tokios kaip limuzinai ar padidinto pravažumo automobiliai (SUV), savininkai galėtų mokėti daugiau, norėdami įvažiuoti į centrinę miesto dalį, kaip, pavyzdžiui, šiandien mokama už triašius sunkvežimius.
Važinėkite į miestą, bet ne jame
Didelių miestų ekonomika priklauso nuo „Park-n-Ride“ („Statyk ir važiuok“). Tai reiškia, kad žmonės iš priemiesčių važiuoja į geležinkelio stotį, ten palieka automobilį ir sėda į traukinį darbo kelionei į miestą. Nepaisant to, kad tai puikiai tinka standartinei darbo dienai, tai nėra idealus variantas trumpoms kelionėms ar keliaujant ne piko valandomis, kai traukinių yra vos keletas. Labai išmanūs ir inovatyvūs miestai leis jums reikiamoje centrinėje miesto dalyje įsėsti į mini autobusą, kuris nuveš prie tramvajaus ar dviračių dalinimosi punkto ar bet kur kitur, kur galėsite persėsti į kitą transporto priemonę ir tęsti kelionę tikslo link.
